„Gynybos fondo siūlomų sprendimų spektras – platus. Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį.
Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, jog Lietuva įsikūrusi Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume saugumą. Būtent šie siūlomi sprendiniai sulaukė daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo ir gali būti priimti Seime“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.
Kaip teigia Finansų ministerija pranešime, šie pasiūlymai turės padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui.
Siūlo tęsti bankų solidarumo įnašą, didinti pelno mokesčius
Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis – bankų solidarumo įnašas. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026 m.
Skaičiuojama, kad solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.
„Pratęsimas vieneriems metams, nes pats mokestis suformuotas taip, kad išnykstant išskirtinėms aplinkybėms, pajamos iš šio mokesčio mažėja. Jis bus mokamas nuo analogiškos bazės, kaip ir 2024 m. <...> Tai yra laikinas mokestis, kuris savo esme negali būti nuolatinis“, – teigė G. Skaistė.
Gynybos fondo esminė dalis – pelno mokesčio sprendimai. Jie apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. – iki 6 proc.
Šioje dalyje taip siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymo sprendimas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu atsisakymas. Galiausiai siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai, kurie buvo numatyti Vyriausybės teiktame mokestinių pasiūlymų pakete.
Skaičiuojama, kad šie sprendimai leis užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų Gynybos fondui 2026–2027 m.
Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimo atsisakyta, kadangi šis siūlymas nesulaukė palaikymo.
Prisidės didinami akcizai, draudimo sektorius
Ketvirtadalį Gynybos fondo paketo sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui gynybos dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms.
Teigiama, kad šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.
Gynybos fondo sprendimų paketą papildo ir nauja siūloma Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Finansų ministerijos teigimu, šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Iki 2030 m. reikės iki 50 mln. eurų per metus
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5 proc. BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai.
Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šiuos poreikius ketinama įgyvendinti skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei siūlant, kad skolinimosi kaina neviršytų atitinkamos trukmės Vyriausybės skolinimosi vidutinės kainos ir negali būti didesnė nei 2 proc.
G. Skaistė nurodė, kad poreikis skirti 3 proc. nuo BVP yra nuolatinis, todėl siūlymai pastoviai finansavimo daliai yra nuolatiniai. Tuo metu civilinės saugos programos įgyvendinimas yra diskusinis klausimas – ar po 2030 m. bus atlikti visi darbai.
„Šiandien parengti planai apsiriboja 2030 metais“, – sakė ministrė.
Anot jos, tikimasi, kad bent dalis opozicijos palaikys siūlomus sprendimus. Jeigu nebus priimti šie sprendimai, bus ieškoma naujų, paminėjo ministrė.
„Diskusijose dalyvavo daugelis politinių partijų, 100 proc. sutarimo sulaukti tokiais klausimais kaip mokesčiai, sudėtinga, tačiau, man atrodo, visos partijos sutarė dėl poreikio išspręsti šį klausimą. Turbūt visi turime šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos ieškodami sprendimų, kurie galėtų garantuoti, kad gynyba sulauks tokio finansavimo, kuris yra reikalingas“, – sakė G. Skaistė.
