Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė BNS sakė ketinanti pateikti tokį patikslintą ieškinį bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.
„Kad būtų iki galo apgintas viešasis interesas, reikalinga taikyti restituciją ir iš tų asmenų, kurie neteisėtai įgiję „Klaipėdos naftos“ akcijų jas perleido – tokių asmenų jau yra 87. Kad jie grąžintų bendrovei pinigais, greičiausiai bus taip suformuluota, kadangi jie jau perleido, gavo už tai pinigus, akcijos vertė yra vieša“, – BNS sakė L. Paulikienė.
„Yra sprendžiamas klausimas dėl asmenų, perleidusių akcijas, įtraukimo į procesą ir žalos atlyginimo“, – pridūrė ji.
Pasak prokurorės, dar nenuspręsta, kokia kaina turėtų būti įvertintos grąžintinos akcijos.
„Tuo metu, kai jie tas akcijas gavo, jų vertė buvo, atrodo, 41 centas už akciją, po to nukrito ir šiandien yra 31 centas. Reikia apsispręsti, kokią tą kainą skaičiuoti, – jie laikomi kaip ir sąžiningi įgijėjai, tai galima traktuoti, kad turėtų būti mažiausia kaina išieškoma. Bet dar nesu priėmusi sprendimo, reikia skaityti teismų praktiką, kaip tokiais atvejais daroma“, – aiškino L. Paulikienė.
Anot jos, nustatyti, už kiek ir kam konkrečiai darbuotojai pardavė akcijas, nėra galimybių.
Prokuratūra jau yra pateikusi ieškinį ir prašo taikyti restituciją išreikalaujant akcijas iš 290 darbuotojų, kurie jų neperleido tretiesiems asmenims. Bendrovė 2019 metais iš viso pasirašė 357 sutartis su darbuotojais dėl akcijų suteikimo, iš jų 87 jau pardavė savo akcijas.
L. Paulikienė vis dėlto pabrėžė, kad patikslintas ieškinys dar nepateiktas, tai ji turi padaryti iki sausio 17 dienos: „Manau, kad tikrai pateiksiu, bet 100 proc. negaliu garantuoti“.
Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas BNS pranešė, kad pirmadienį byla iš esmės nepradėta nagrinėti, o parengiamajame posėdyje patenkintas prokurorės prašymas patikslinti ieškinį. Kitas posėdis, pasak jo, numatytas vasario 1 dieną
L. Paulikienė BNS teigė, jog byla perduota Šiaulių teismui, nes vieno iš 290 akcininkų šeimos narys dirba Klaipėdos apygardos teisme, todėl pagal įstatymą šis teismas negali nagrinėti bylos.
Klaipėdos apylinkės teismas pernai rugsėjį laikinai uždraudė 290 „Klaipėdos naftos“ darbuotojų, įskaitant ir vadovus, parduoti ar kitaip perleisti akcijas, nemokamai gautas iš įmonės kaip premijas, bei sustabdė jų suteikimo taisyklių galiojimą.
L. Paulikienė teismo prašo pripažinti negaliojančiomis „Klaipėdos naftos“ akcininkų patvirtintas akcijų suteikimo taisykles ir sprendimus dėl jų suteikimo darbuotojams.
Prokurorė nustatė, kad sprendimas mokėti premijas darbuotojams akcijomis prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui – jis nesuteikia teisės neatlygintinai darbuotojams ir vadovams suteikti akcijų bendrovės, kurios daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei. Jai priklauso daugiau nei 70 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
„Klaipėdos nafta“ 2019 metais darbuotojams nemokamai suteikė apie 0,2 proc. savo akcijų – taip išmokėta iki 50 proc. metinės premijos už 2018 metų rezultatus.
Darbuotojams skirtas akcijas įmonė įsigijo biržoje, už jas sumokėta 600 tūkst. eurų. Iš 1,46 mln. vienetų supirktų akcijų darbuotojams buvo skirta 807,6 tūkst.
„Klaipėdos naftos“ akcijų suteikimo taisykles akcininkai patvirtino 2018 metų lapkritį, bendrovė skelbė, kad ji yra pirmoji valstybės įmonė, savo darbuotojams dalį premijos išmokėjusi akcijomis.
Prokurorai teisme bylinėjasi ir dėl kitos valstybės valdomos įmonės – „Ignitis grupės“ darbuotojų ir vadovų skatinimo akcijomis – ši programa pernai liepą buvo sustabdyta, nors grupės vadovai gegužę opcionų sutartis nutraukė.
„Ignitis grupė“ teisme teigė, kad skatinimui būtų naudojamos ne valstybės valdomos, o biržoje laisvai prekiaujamos akcijos, dėl ko opcionų programa valstybės valdomam turtui neturėtų jokios įtakos.
Pagal 2020 metų gruodį sudarytas ir gegužę nutrauktas sutartis „Ignitis grupės“ akcijų galėjo įsigyti grupės vadovas Darius Maikštėnas, taip pat – valdybos nariai bei antrinių įmonių vadovai.
„Ignitis grupės“ akcijų skirstymas prieš metus atsidūrė politikų akiratyje, o prokurorams kilo klausimų, ar priimant sprendimą dėl premijavimo akcijomis nebuvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymas.
Kai kurie BNS kalbinti analitikai anksčiau teigė esantys nustebę, kad į šiuos procesus įveliamos teisėsaugos institucijos, kadangi vadovų ir darbuotojų skatinimo akcijomis praktika Vakaruose yra įprasta.