Neabejotina, visi šių istorijų herojai būtų lengviau atsikvėpę, jei tarpusavio sutartyse būtų buvęs punktas dėl ginčo sprendimo komerciniame arbitraže, kuris užtikrina ginčo konfidencialumą.
Būtent konfidencialumas yra viena iš priežasčių, kodėl prieš keliolika metų susikūręs Vilniaus komercinio arbitražo teismas (www.arbitrazas.lt) didina veiklos apimtis – verslas palaipsniui atranda galimybę privačius ginčus spręsti privačiai. Beje, nuo 2013 m. sausio 1d. ši institucija turi pasitvirtinusi naują arbitražo procedūros reglamentą, kuris yra gerokai palankesnis sprendžiant verslo ginčus lyginant su anksčiau galiojusiu.
Aukso vertės konfidencialumo principas
Konfidencialumas – vienas iš svarbiausių arbitražo privalumų. Mat įprastas teisminis procesas yra viešas. Tik išimtiniais, įstatymuose numatytais atvejais, teismo posėdžiai skelbiami uždarais. Tačiau net ir tada teismo sprendimo rezoliucinė dalis skelbiama viešai. Be to, pagal bendrą taisyklę, bylos medžiaga teismuose taip pat yra vieša – su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Taigi, dažniausiai viešumo išvengti neįmanoma.
Arbitražo procese, priešingai nei valstybiniuose teismuose, procesas ir sprendimai yra konfidencialūs, nebent šalys bendru sutarimu nuspręstų arbitražo teismo sprendimą ar jo dalį paviešinti. Pareiga neatskleisti arbitražo sprendimo turinio saisto ne tik bylos šalis, bet ir arbitrus bei nuolatinę arbitražo instituciją, kuri aptarnauja arbitražo teismą ir ginčo šalis.
Kreipiantis apeliacijos, konfidencialu gali tapti vieša
Kartais arbitražo tvarka nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga tampa vieša. Pavyzdžiui, šalys ar arbitražo teismas kreipiasi pagalbos į valstybinius teismus arba iškyla arbitražo teismo sprendimo panaikinimo klausimas. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas. Tačiau tokiu atveju galimi tik labai riboti ir aiškūs arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, tarkim, viešosios tvarkos pažeidimas, kas suprantama kaip tarptautinė viešoji tvarka (pažeisti esminiai principai į teisingą procesą ir imperatyvios normos, įtvirtinančios visuotinai pripažintus teisės principus).
Kitaip tariant, teismai niekada neperžiūrės arbitražo teismo sprendimo iš esmės. Visgi konfidencialumui tokiais atvejais kyla grėsmė, nes tokias bylas nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, kurio nagrinėjamoms byloms nėra taikomas konfidencialumo principas ir arbitražo bylos medžiaga tampa viešai prieinama.
Šalių atsakomybė už bylos duomenų atskleidimą
Tiesa, LR Komercinio arbitražo įstatyme sankcijų už konfidencialumo pažeidimą nerasime. Sutartyse su arbitražo institucija arbitrai įsipareigoja laikyti paslaptyje ir neatskleisti informacijos, susijusios su byla, o asmens sutikimas būti arbitru, jo įsipareigojimas išsaugoti šalių komercines paslaptis, jo nešališkumo bei nepriklausomumo nuo ginčo šalių būsena patvirtinama kiekvieno arbitro asmeniškai pasirašomoje deklaracijoje.
Arbitražo teisme „šeimininkauja“ besiginčijančios šalys
Dar vienas paminėtinas arbitražo principas – šalių autonomija. Arbitražinio susitarimo šalys yra arbitražo proceso šeimininkės ir gali susitarti dėl tvarkos, kuria bus nagrinėjami jų ginčai arbitraže. Tuo atveju, kai nėra šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, arbitražo teismas gali ginčą nagrinėti tokia tvarka, kokia laiko tinkama. Tačiau mano praktika rodo, kad šalims pasirinkus institucinį arbitražą, arbitrai vadovaujasi tos konkrečios nuolatinės arbitražo institucijos parengtomis pavyzdinėmis arbitražo proceso taisyklėmis, o jeigu nori, papildomai susitaria taikyti arba netaikyti kitas gaires. Jas galima rasti čia.
Kitaip nei įprastame teismo posėdyje, proceso eigos fiksavimas (garso įrašo darymas, filmavimas mokymo ar kitais tikslais, fotografavimas ir pan.), kaip ir kiti ginčo nagrinėjimo arbitraže tvarkos klausimai, yra šalių susitarimo reikalas.
Arbitraže – sumos didesnės, bet kainuoja mažiau
Arbitražo teismo nagrinėjamų ginčų sumoms taip pat galioja konfidencialumo principas. Yra ne tiek ir mažai ginčų, kurių suma neviršija 200 000 eurų. Tačiau nemažas bylų skaičius kur ginčų sumos būna skaičiuojamos ir milijonais.
Ar arbitražas pažeidžia visuomenės teisę žinoti?
Be abejo, visada atsiras teigiančių, kad arbitražas leis „paslaptyje palikti“ ne vieną bylą, kuriomis aktyviai būtų domėjusis žiniasklaida ir visuomenė, jei jos būtų nagrinėjamos teismuose. Tačiau nepaneigiama ir tai, kad verslininkams viešumas kartais gali „kainuoti“ gerą įmonės vardą ar taip ilgai siektą visuomenės pripažinimą.
Tiesa, Lietuvoje arbitražu ginčus gali nagrinėti ir fiziniai asmenys, bet toks atvejis dažniau sutinkamas ginčuose, kylančiuose iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Pavyzdžiui, kai kuriose užsienio valstybėse (kaip Kanadoje, Australijoje, Škotijoje ir kt.) populiarėja atvejai, kai šalys turto dalybų skyrybų procese klausimą pasirenka nagrinėti arbitražo tvarka būtent dėl jau minėtų arbitražui būdingo operatyvumo ir konfidencialumo.
Verslo sutartyse būtinas punktas apie arbitražą
Kad ginčo šalims būtų taikomas LR Komercinio arbitražo įstatymas ir kiti susiję teisės aktai, tarp šalių turi būti sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas visus ar tam tikrus tarpusavio ginčus spręsti arbitražine, o ne teismine tvarka. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskiras susitarimas.
Tiesa, arbitražinį susitarimą galima sudaryti ir iškilus ginčui, tačiau praktikoje man tik pora kartų tai teko patirti, mat konfliktuojančioms šalims jau žymiai sunkiau susitarti dėl institucijos, vietos, kalbos, taikytinos teisės, arbitrų skaičiaus ir t. t.
Lietuvoje ginčų sprendimas arbitražu šiandien dar nėra toks populiarus kaip kitose išsivysčiusiose užsienio valstybėse, kur ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka turi gilias tradicijas (kai kuriose valstybėse arbitražas siekia net senovės laikus). Arbitražo populiarumą bei vystymąsi skatina ir globalizacijos procesai ekonomikoje bei tarptautiniai ryšiai verslo bendruomenėje. Tarptautinėje verslo praktikoje arbitražas yra pagrindinis ginčų sprendimo būdas, todėl lietuvių, savo verslą plečiančių į tarptautines rinkas, ir užsienio verslininkų pasirašomose tarptautinėse sutartyse, arbitražinės išlygos labai dažnos.
Taigi, komentaro pradžioje minėtos žiniasklaidos dėmesio susilaukusios bylos galėjo neiškilti į viešumą, jeigu būtų sprendžiamos arbitražo būdu ir jeigu to būtų norėję ginčo šalys. Tereikėjo į ginčo santykius reguliuojančią sutartį savo laiku įtraukti arbitražinę išlygą.