Priversti kelti kainas
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys, restorano „Ertlio namas“ vadovas, virtuvės šefas Tomas Rimydis sako, kad šiuo metu restoranams dėl infliacijos iškilo itin didelė grėsmė. Daugelis esą turi skaičiuoti ir apsvarstyti, ar verta toliau dirbti.
„Restoranuose maisto produktai, energetika „valgo“ labai didžiules sąnaudas, dar prisideda išaugę darbuotojų atlyginimai. Labai kelti kainų negali, nors daugelis pajūryje pakėlė kainas, nes neturi kitos išeities. Tačiau kokybė nuo to nesikeičia, ji netgi šiek tiek mažėja, nes kiekvienas maitinimo taškas bando laviruoti ir kažkuo amortizuoti. Kartais liūdna, kad tas padidėjusias išlaidas jie amortizuoja kokybe“, – pažymi jis.
Anot pašnekovo, kai kurie restoranai dėl itin išaugusių kaštų yra priversti pakelti ir patiekalų kainas, tačiau į tai itin jautriai reaguoja klientai.
„Kai kas kels kainas apie 10–15 proc., bet tada į tai reaguoja vartotojas: pakilo pomidorų kainos – jų atsisako, jei restorane pakils kainos – jų taip pat atsisakys. Restoranas – pramogos vieta, ne pirmo būtinumo prekė. Situacija – ant išlikimo ribos“, – pripažįsta jis.
Vyriausybė nelinkusi pratęsti PVM lengvatos
Maža to, maitinimo įstaigų situaciją dar labiau apsunkins nuo kitų metų naikinama 9 proc. PVM lengvata, kurią prieš beveik metus įvedė Vyriausybė, siekdama padėti nuo pandemijos ypač nukentėjusiam verslui. Laisvės frakcija siūlo lengvatą maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų pabaigos, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nėra linkusi tam pritarti, rašė BNS. Anot jos, subsidija turi turėti aiškias ribas, o karo Ukrainoje aplinkybės specifiškai neveikia maitinimo sektoriaus.
„Dabar džiaugiamės, kad turime 9 proc. PVM lengvatą, bet yra daug kalbų iš Vyriausybės, jog žadama ją naikinti. Tai dar vienas iššūkis mūsų sektoriui, turėsime padėlioti, įsivertinti, ar mes tikrai galime išlaviruoti. Dar nespėjome atsigauti nuo pandemijos, šiame sektoriuje turime daug įsipareigojimų – negrąžintų mokesčių valstybei ir t. t.
PVM lengvatos panaikinimas bus tarsi bomba šiam sektoriui, kadangi mūsų yra per daug, o turizmo nėra, restoranai neturi iš ko generuoti pajamų. „Iš apačios“ viskas spaudžia, vartotojų daugiau neatsiranda, Lietuvoje šį sezoną užsienio turistų nebus.
Turizmo departamentas prognozuoja, kad turizmas atsigaus tik 2024 m., jeigu nepasikeis geopolitinė karinė situacija. Nebeturime rusų, baltarusių, amerikiečių, japonų, kinų, skandinavų, nes esame įtraukti į raudoną vietą, kur, anot jų, vyksta karas, manoma, kad čia nesaugu vykti“, – pasakoja T. Rimydis.
Restoranams ir viešbučiams paramos nenumatyta
Pašnekovas svarsto, kad kai kuriems restoranams tai gali reikšti bankrotą.
„Jau dabar galima pasižiūrėti pavyzdžių, štai Pilies gatve praeini ir nematai užsieniečių, matai tik tuščias vitrinas, kurios išnuomojamos, o prieš tai ten veikė maitinimo įstaigos. Tai vienas iš signalų, kad grįžtame į 2008 metus, dar turėdami PVM lengvatą, kuri dar gelbėja.
Bet jei mes tos lengvatos neteksime, kas toliau? Mūsų sektorius jau dabar dėl nestabilumo nesurenka reikalingo darbuotojų skaičiaus, o padidėjus mokesčiams, kaip toliau restoranams laviruoti? Apie jokias lengvatas energetikos kaštams padengti nekalbama. Liepos mėnesį laukia dar viena banga – per patį vasaros įkarštį mums kaip iš giedro dangaus padidės visos sąskaitos“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys.
Be kita ko, jo teigimu, restoranams ir viešbučiams iš antiinfliacinio pagalbos paketo nebus skirta paramos.
„Mūsų sektoriui – nulis. Ir dar atima lengvatą. Valdžia galvoja, kad restoranas gamina ne kotletus, o eurus. Toks jausmas, kad visi galvoja: atidariau restoraną ir iškart ten milijonai krenta.
Realiai sudėjus dvejus pandeminius metus, iš jų metus laiko mes neveikėme: pirmą karantiną – tris mėnesius, antra kartą mus „išjungė“ aštuoniems mėnesiams. Po to mus atidarė su tam tikrais ribojimais, bet ir tai atsidarėme dėl darbuotojų, kad jie turėtų kokios nors veiklos. Niekas nespėjo sukaupti pajamų, kad galėtų atpirkti išaugusius kaštus.
Vyriausybė neskaičiuoja, kad tiek laiko mes neveikėme, jie tik žiūri faktą – baigėsi pandemija, bet kiek restoranų turi atidėję „Sodrai“ skolas, kiek paskolų pasiėmę išgyventi, o dabar dar nuima lengvatą. Tokia ir buvo jos idėja – padėti restoranams išgyventi, kad jie neužsidarytų“, – akcentuoja virtuvės šefas T. Rimydis.
Susikaupusi pandemijos našta
„Selfish“ restoranų Vilniuje, Kaune ir Palangoje vadovas Renatas Vainius taip pat kalba apie nesibaigiančius iššūkius verslui.
„Pastarasis laikmetis iškėlė nemažai iššūkių. Pirmiausia – susikaupę mokesčiai, kuriuos sudėtinga per tokį trumpą laiką grąžinti. Tikėjomės, kad bus truputį ilgesniam laikotarpiui išdėliota – bent per dvejus-trejus metus. O dabar labai sutrumpino, sumos išeina didelės. Pralošia tie, kurie moka geriausias „baltas“ algas, jiems didžiausia našta, nes jie daugiausiai mokesčių ir prikaupė“, – pasakoja jis.
Nors panašu, kad vietiniai klientai pamažu sugrįžta, tačiau juntamas užsienio turistų štilis. Šią vasarą restoranai esą planuoja dirbti tik su vietine rinka.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, pirmąsias kelias savaites jautėsi žmonių susigūžimas. O dabar gal atšilę orai veja žmones į miestą, kiti natūraliai ieško, kur prapūsti galvą nuo blogų minčių ir naujienų. Sakyčiau, kad pastaruoju metu žmonės grįžta, ypač savaitgaliais. Dabar pajūris – pilnas, kaip tik pasitaikė geras oras.
Tačiau visai kitaip su užsienio turistais, į juos daug vilčių nededame. Savo vasaros planuose ir tiksluose jų neskaičiuojame, manome, kad daugiausia dirbsime su vietiniais žmonėmis. Būtų didelis bonusas, jei jie sugrįžtų, kai situacija Ukrainoje stabilizuotųsi“, – pažymi R. Vainius.
Už elektrą – 3,5 tūkst. eurų
Vadovas skaičiuoja ir itin išaugusias maisto bei energetikos kainas. Jo teigimu, nebėra kitos išeities kaip 10–15 proc. pakelti kai kurių patiekalų kainas.
„Brangsta produktai: tiek jūros produktai, tiek ir paprasti kasdieniai produktai – sviestas, miltai. Kai kurie labai stipriai: pavyzdžiui, menkės kaina pakilo iki 80 proc. Neturime kitos išeities kaip branginti ir patiekalų. Kai kurios žaliavos pabrango iki 20 proc., tai jas stengiamės kompensuoti savo sąskaita. O kai kurių produktų nebegalime gauti iš savo tiekėjų, nes jie, tarkime, gaudavo pašarų iš Ukrainos“, – pažymi „Selfish“ vadovas.
Verslininkas įvardija ir pabrangusius energetinius kaštus.
„Ypač jaučiame pabrangimą tose vietose, kur virtuvėje gaminimui neturime dujų, gaminame maistą elektra, o dar žiemą prisideda šildymas. Gavome sąskaitą – daugiau nei dvigubai didesnę. Palangoje vieną mėnesį vien už elektrą mokėjome 3,5 tūkst. eurų. Balandį tarifas pakilęs, tai vėl laukiame sąskaitų, tik kad nusiims patalpų šildymas, nes taip pat šildomės elektra. Gal kažkiek atšilęs oras padės atsitiesti“, – svarsto jis.
„Dėliojamės, žiūrime savikainas, darbo grafikus. Vertiname, kur galime sutaupyti. Pasiskaičiuojame etatus, kiek galime dirbti, darbo laikus analizuojame, kada žmonių srautai didžiausi. Tai – smulkūs dalykai, iš kurių galime sutaupyti“, – kaip kovoja su infliacija, aiškina R. Vainius.
Tikisi valstybės paramos
Paklaustas apie valstybės paramą pašnekovas nedvejoja – kompensacijos, ypač energetiniams kaštams, itin aktualus klausimas.
„Turėtų būti sugalvoti mechanizmai, kaip kompensuoti bent dalį pabrangusios elektros, dujų. Galiausiai juk vis tiek viskas išeina galutiniam vartotojui, visi skaičiuoja ir perkelia į patiekalų savikainas“, – atkreipia dėmesį restorano vadovas.
Jis viliasi, kad PVM lengvata maitinimo verslui bus pratęsta. Vadovo vertinimu, tai buvo viena geriausių priemonių, padėjusių verslui atsitiesti.
„Kaip per pirmą karantiną buvo nuomos kompensacija, daug kam iš barų padėjusi išgyventi, tai šiuo atveju PVM lengvatinis tarifas irgi buvo labai didelė paspirtis. Tikėkimės, kad atsižvelgus į situaciją, arba pratęs šią priemonę, arba sugalvos kitus kompensacijos metodus, nes ši pasaulinė situacija tikrai nesibaigs iki naujų metų“, – kalba R. Vainius.
Anot pašnekovo, 9 proc. PVM lengvatinis tarifas padėjo spręsti ne vieną problemą.
„Kažkiek galėjome kompensuoti kai kurių produktų kainų kilimą, kad nekeltume patiekalų kainų. Naudojome tiems patiems sukauptiems mokesčiam mokėti. Apyvartinės lėšos kiekvienai įmonei labai opi tema, bet kuriuo atveju lengvatinis PVM buvo didelė paspirtis, truputį lengviau leido atsikvėpti, nereikėjo lįsti į naujas paskolas ir pan.“, – vardija jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį interviu Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė, kad siūlymas pratęsti galiojančią 9 proc. PVM lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms yra svarstytinas ir būtų linkusi jį palaikyti.
Anot jos, viešbučiai, restoranai, taip pat turizmo sektoriaus verslai smarkiai nukentėjo tiek nuo pandemijos, tiek nuo karo Ukrainoje, vis dar yra šių krizių „paveikti“.
„Ir netgi objektyviai žiūrint jiems ir komerciniuose bankuose pasiskolinti sunkiau, nes jie vertinami kaip labiau rizikingi verslai“, – teigė A. Armonaitė.
„Manau, kad tokios lengvatos pratęsimas yra svarstytinas. Kiek man yra žinoma, Seime yra pateiktas pasiūlymas ją pratęsti. Manau, kad verta diskutuoti“, – sakė ministrė.