Ūkio ministerija neprižiūri, ar LEZ operatoriai vykdo savo įsipareigojimus dėl investicijų, iš viso, nėra net nenustatyta kas apskritai laikytina efektyvia jų veikla. Valstybės kontrolės teigimu, situacija nesikeičia mažiausiai penkerius metus, bet bent pora vėliausių Lietuvos premjerų nesikuklina prisiimdami nuoplenus dėl mažiausiai vieno LEZ'o - Marijampolėje.
Štai „Arvi“ grupės įsteigta Marijampolės LEZ valdymo bendrovė – paimanti pinigus už valstybės lėšomis įrengtą LEZ teritoriją – sutartyje su Ūkio ministerija prieš penkerius metus įsipareigojo investuoti į LEZ infrastruktūrą, tačiau dabar investicijomis vadina komandiruočių ar rinkodaros išlaidas. Marijampolės savivaldybės atstovas sako to nesitikėjęs. Ūkio ministerijos pareigūnas leidžia suprasti, kad sutartyje numatytų investicijų net nereikalaus.
Jau besisteigdama Marijampolės LEZ valdymo bendrovė sukėlė didelį triukšmą: iš posto tuomet „išskraidinta“ ūkio ministre dirbusi Birutė Vėsaitė, kuri drauge su „Arvi“ įmonės pagrindiniu akcininku Vidmantu Kučinsku, sėdo į jo užsakytą lėktuvą į Kazachstaną. „Arvi“ ką tik buvo pripažinta Tarptautinio konkurso laimėtoja ir tuo metu vedė derybas su ūkio ministerija dėl Marijampolės LEZ valdymo bendrovės įsteigimo.
„Šiaip tai aš ten visai ne prie ko, su ta „Arvi“ susipažinau pirmąkart lėktuve, neatsimenu net jo pavardės to žmogaus... (Vidmantas Kučinskas – red.) Bet labiausiai tai ten stengėsi Marijampolės meras... Jokių detalių aš nežinau. Tik žinau, kad aš tikrai nepasirašiau (sutarties dėl Marijampolės LEZ valdymo – red.), nors jie labai stengėsi man pakišti.“, – sako buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Žiniasklaida tuo metu kėlė klausimą, kokia tikroji Vėsaitės žlugimo priežastis: jos pačios žioplumas, ar saviškių sąmokslas.
„Aš tik iš principo buvau užtai, kad Marijampolė turėtų LEZ. Ar matėte, kad ten konkurse būtų buvęs kas nors kitas?
Taip, bet matėm ir dokumentą, kuriame parašyta, kad tarptautinis konkursas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Ar ūkio ministerijos pareigūnai tikisi, kad „Valstybės žinias“ ir užsienyje skaito?
Tai į pareigūnus ir kreipkitės“, - sako buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Vyriausybės nutarimas dėl Tarptautinio konkurso paskelbimo rodo, kad Komisijos pirmininku buvo Tadas Jagminas, „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktorius. Jis tikrai turėtų žinoti kaip „Arvi“ tapo Tarptautinio konkurso nugalėtoja. „Investuok Lietuvoje“ atstovas Dalius Morkvėnas teigia, kad kalbėti į kamerą Jagminas nenori, nes jau nepamena detalių, tačiau mielai atsakys į klausimus raštu. Tačiau vėliau D. Morkvėnas, o ne T. Jagminas, parašo, kad apie konkursą skelbta ne tik „Valstybės žinių“ priede, bet ir ministerijos tinklapyje, dar – ambasadoms.
„Ten žinokite tikrai, aš dabar prisimenu, amžiną atilsį, Marijampolės mero prašymą, sakė: ten niekas neateina, mes neturim operatoriaus, džiaugiamės, kad šitas ėmėsi. Meras jį dar įkalbinėjo.“, - teigia B. Vėsaitė.
Tuo metu kai vyko tarptautinis konkursas Marijampolės LEZ geriausiam verslo planui išrinkti, Marijampolės savivaldybė pasirašė sutartį su Ūkio ministeriją dėl 100% LEZ infrastruktūros įrengimo finansavimo ES lėšomis. Prašoma suma – 2 749 797,27 eurų, Ūkio ministerija skiria 3 815 828,13 eurų. Marijampolės savivaldybė po beveik dvejų metų praneša, kad projektas – įgyvendintas, projekto išlaidos padidėjo iki iki 4.489.209,56 eurų.
Už tokią sumą LEZ infrastruktūrą rengė konkursą tuomet laimėjusi Marijampolė statybos įmonių grupė „Statybos ritmas“. Ši įmonė, drauge su mero Vidmanto Brazio vadovaujama savivaldybe, dar valdė bendrovę „Kelranga“. 2015-ųjų vasara „Kelrangos“ vadovu tapo tuomečio mero, velionio socialdemokrato Vidmanto Brazio sūnus, Algirdas Brazys. Nuo šių metų pradžios jis yra pačios įmonių grupės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius.
Marijampolės LEZ valdymo bendrovės įsipareigojimai apibrėžti sutartyje su ūkio ministerija, jų vykdymą kontroliuoti turi trijų narių bendrovės valdyba, kurioje yra Ūkio ministerijos atstovas Virginijus Pašakarnis, Marijampolės savivaldybės atstovas Valdas Tumelis ir tos valdybos pirmininkas – pats Vidmantas Kučinskas. Sutartyje su ūkio ministerija LEZ valdytojas įsipareigoja per penkerius metus nuo sutarties įsigaliojimo investuoti į infrastruktūrą ne mažiau kaip keturis šimtus tūkstančių – tuomet dar litais – arba beveik šimtą šešiolika tūkstančių eurų.
Penkerių metų terminas baigiasi šių metų gruodį. Mūsų žiniomis – tų investicijų nėra iki šiol. Tačiau ūkio ministerijos atstovas valdyboje Virginijus Pašakarnis leidžia suprasti, kad atsakomybės nereikalaus. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis jau padalyvavo atidarant gamyklą šioje zonoje, ekspremjeras Algirdas Butkevičius jau spėjo priminti, kad nuopelnai dėl danų investicijų – iš tikro jo.
Marijampolės savivaldybės atstovas valdyboje teigia daug sykių reikalavęs investicijų į kelius, o ne rinkodarą ar komandiruotes, tačiau tokiam sprendimui valdyba – vadovaujama V. Kučinsko – niekada nepritarė. O LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis toliau prašo savivaldybės tiesti kelius valstybės lėšomis.
„Aš jau šimtas pirmą kartą sakau tiek Petruliui, tiek mūsų valdžiai, kad mes turim priversti LEZ bendrovę irgi investuoti į kietąją infrastruktūrą. Dabar gi LEZ valdymo bendrovės direktorius (S. Petrulis) apsiriboja tiktai raštais savivaldybei, kad prašome nutiesti privažiavimo kelius, žiedines sankryžas ir taip toliau. Apie investicijas buvo vienas tik valdybos posėdis, kur mes patvirtinom dėl geležinkelio, gal 20 tūkstančių eurų buvo suma, po to marketinginės veiklos, komandiruotės personalo. Šitos buvo užskaitytos kaip investicijos. Aš irgi nepalaikiau tos idėjos, tai nėra investicijos.”, - sako Valdas Tumelis, Marijampolės savivaldybės atstovas LEZ valdymo bendrovės valdyboje.
V. Tumelis patvirtina „iš trečiųjų šalių girdėjęs“ apie tai, kad LEZ valdymo bendrovė iš LEZ teritorijoje gamyklą atidariusios danų kapitalo bendrovės „Dovista“ gavo nuomos mokestį už 44 metus į priekį, tai yra 745 tūkst. eurų. Tačiau nuomos pinigus valdytojas iš nuomininko gauna pagal atskirą sutartį, kuri, pasak V. Tumelio, valdybos nariams net nerodoma.
Marijampolės savivaldybės atstovas teigia, kad nuomos pinigus iš LEZ‘e investavusios danų kapitalo įmonės „Dovista“, LEZ‘o valdymo bendrovė gauna pagal atskirą sutartį, kurios valdybos nariai net nėra matę.
Savo ruožtu, Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis tvirtina, kad investicijos yra daromos, tačiau teigia negalįs atskleisti nei jų dydžio, nei paskirties:
- Jūs man paaiškinkit, sakot kad negalite pasakyti kokios yra investicijos padarytos, sakydamas, kad tai yra jautri informacija, bet jūs juk valdote savivaldybės pinigais įrengtą savivaldybės žemę, jūs tiesiog operatorius?
- Mes esam valdymo bendrovė, teisingai, operatorius kuris atsakingas už mano paminėtų rodiklių pasiekimą, kurių aš nekartosiu...
- Jūs nesakykite „nekartosiu“, nes jūs kol kas nepasakėte nei vieno rodiklio.
- Aš apie rodiklius sakiau, ar jūs negirdėjot manęs?
- Tai pakartokit, būkit geras, kokios yra sumos investuotos?
- Ne sumos, o rodiklius aš pakartosiu. Rodikliai, kuriuos mes teikiam kiekvienais metais ūkio ministerijai apie investicijas į infrastruktūrą.
- Tai kokios yra investicijos į infrastruktūrą?
- Mes esam pateikę šituos rodiklius Ūkio ministerija, kontroliuojančiai mus įstaigai [...]
- Žiūrėkit, aš turiu tą sutartį kurą jūs esate pasirašę su Ūkio ministerija ir ten nurodyta, kad jūs turit investuoti į infrastruktūrą iki metų pabaigos 116 eurų ir tų investicijų iki šiol nėra. Tai arba parodykite tą grafiką, kurį esate pasirašę, pagal kurį matytųsi jūsų investicijos, nes dabar atrodo, kad jūs nedarote jokių investicijų, jūs gavote pinigus už 44 metus iš Danijos bendrovės ir ką jūs su jais darote - nėra jokių ženklų.
- Egle, ar galius jus patikslint kur jūs esate, neteisi neteisi neteisi? Tai pirmas dalykas, mes nepaėmė nuomos pinigų už visu 44 metus, nes paėmėm už pirmuosius du metus, ir jie kasmetus mums moka atitinkamą nuomą.
Susitikti ir paaiškinti, kodėl finansinės ataskaitos dokumentas su jo parašu teigia ką kitą, S. Petrulis atsisakė.
V. Tumelis aiškina, kad Marijampolės savivaldybė įsipareigojimų „Dovistai“ turi dar už 700 tūkstančių eurų: iškelti žvyrkelį, įrengti naują įvažiavimą. Jis žada siekti realių valdymo bendrovės investicijų. Tik kaip privesti bendrovę, kurios valdybos pirmininkas yra jos steigėjas, laikytis įsipareigojimų – neaišku.
Jis sutinka, kad situacija, kai V. Kučinskas, įsteigęs privatų valstybinės LEZ operatorių pats save ir prižiūri, nėra normali ir valstybės interesai nėra ginami. „Čia teisininkai turėtų duot paaiškinimus detalesnius, ar jis gali vadovaut, ar jis apskritai gali kištis į valdybos darbą. Gal jam reiktų nešališkam išlikti. Ar čia finansiniai sunkumai susiję, nežinau, neįlysi į „Arvi“, - teigia V. Tumelis.
Tai, kad Laisvųjų ekonominių zonų valdymo, iš tos veiklos gaunamų lėšų ir jų panaudojimo beveik niekas nekontroliuoja, Valstybės kontrolė yra nustačiusi prieš šešerius metus.
„Mūsų institucija atlikdama auditus yra pastebėjusi ir ištransliavusi, kad šiuo metu vykdoma laisvųjų ekonominių zonų priežiūra neužtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujami mūsų valstybės interesai tose zonose. Pavyzdžiui, yra tokia valstybinė LEZ priežiūros komisija, tai komisija kurios darbas yra vertinti, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su šių zonų priežiūra, ji buvo susirinkusi nuo 2007 iki 2017 vieną kartą, po mūsų 2012 audito.
Taip pat LEZ gali turėt savo valdybas į kurias gali būt skiriami valstybės interesus atstovaujantys asmenys, tačiau nei vyriausybė, nei jos įgaliota ūkio ministerija tiems asmenims, kuriuos yra paskyrusi, nenumatė nei tikslų, nei uždavinių kaip jos turėtų atstovauti tuos valstybės interesus, todėl jos nei atsiskaito, nei žinome apie priimtus valdybose sprendimus, nei kažkokia info yra pateikiama.“, - sako Julius Lukošius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius.
Ūkio ministerija savo ruožtu pranešė, kad valstybinę LEZ priežiūros komisiją šią vasarą apskritai panaikino, nes buvo neefektyvi. Rinkti duomenis apie LEZ veiklą pavesta viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, kuri ataskaitą ūkio ministerijai esą pateiks gruodį.