Vartojimo paskolų išdavimas Rusijoje trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį pasiekė istorines aukštumas, skelbia lenta.ru, cituodama kreditų biuro „Equifaks“ tyrimą. Per minimą laikotarpį rusai paėmė 4 mln. paskolų, kurių vertė – 729 mlrd. rublių (beveik 9,7 mlrd. eurų). Palyginti su 2015-aisiais, šis skaičius išaugo penkis kartus. Iki tol aukščiausias vartojimo kreditų lygis buvo pasiektas 2013-ųjų antrąjį ketvirtį – tada paskolų suma siekė 581 mlrd. rublių (7,6 mlrd. eurų).
Trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį vidutinė vartojimo kredito suma taip pat sumušė visus rekordus ir pasiekė 178 tūkst. rublių (2,3 tūkst. eurų). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinė kredito suma išaugo 43 proc. Pavyzdžiui, vidutinė vartojimo kredito suma Lietuvoje pernai siekė 884 eurus.
Kreditų skaičiaus ir sumų augimą ekspertai aiškina palūkanų normų stabilizacija bei tuo, kad kai kurie dideli rinkos dalyviai pradėjo teikti paskolas mažesnėmis palūkanoms, kuomet skolinamasi dideles sumas. Anksčiau reitingų agentūra „Ekspert“ perspėjo, kad nepagrįstas vartojimo kreditų augimas per dvejus metus Rusijoje gali sukelti bankų krizę.
Šviesių perspektyvų Rusijai – nematyti
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad jei gyventojų paskolų portfelis auga daug sparčiau nei didėja jų pajamos, atsiranda rizika, kad didelė dalis paskolų bus prastos kokybės, gyventojai negalės jų grąžinti.
„Pats savaime didelis skolinimasis nėra problema, jis rodo gerėjančius gyventojų lūkesčius, tikėjimą, kad jų pajamos nemažės. Tuo pačiu matyti ir finansinių institucijų pasitikėjimas šalies gyventojų mokumu, jų pajamų augimo perspektyvomis. Ar tas tikėjimas ir pasitikėjimas iš abiejų pusių yra pagrįstas, parodys tik ateitis.
Žinoma, Rusijos bankai yra pažeidžiami ne tik galimų neigiamų pokyčių paskolų portfelio kokybėje, bet ir sankcijų, kurias taiko Vakarų valstybės: Rusijos bankų galimybės finansuoti savo veiklą, išleidžiant vertybinius popierius JAV doleriais, yra apribotos, o ateityje jos gali būti apribotos dar labiau“, – kalba N. Mačiulis.
Tačiau jo bei banko „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Rusijos ekonomikos perspektyvas labiau temdo sankcijos ir naftos kaina nei galima bankų krizė.
„Priklauso nuo to, kokiu tikslu yra skolinamasi ir kokios yra ekonomikos perspektyvos. Rusijos ekonomikos perspektyvos, deja, nėra labai šviesios. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo ir augo vos daugiau nei 1 proc. Kitais metais Rusijoje didinamas pridėtinės vertės mokestis, pradedamas didinti pensinis amžius, pastarąjį mėnesį ženkliai sumažėjo naftos kainos.
Rusija jaučia tikrai nemažą spaudimą tiek vertinant besivystančių rinkų silpnumą, tiek žaliavos kainas, tiek Vakarų sankcijas. Perspektyva nėra šviesi, ir, aišku, jei tas skolinimasis yra vedamas nepagrįstų lūkesčių, Rusija gali susidurti su dideliais jų grąžinimo iššūkiais. Ypač turinti mintyje, kad skolinimasis rubliais, kuris vyrauja paskolų portfelyje, turi savų grėsmių – suprastėjus ekonominei situacijai ir Rusijos rubliui pradėjus silpti, palūkanų normos gali būti pakeltos ir gyventojams gali tekti grąžinti daug daugiau nei pasiskolinta“, – sako Ž. Mauricas.
Kuo Rusijos finansinės problemos gresia Lietuvai
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas skaičiuoja, kad į Rusiją eksportuojama prekių už maždaug 4 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis to kiekio yra prekių reeksportas.
„Rusijai tenka trečdalis viso prekių reeksporto, tuo metu lietuviškos kilmės prekės sudaro tik apie 300 mln. eurų (apie 2 proc.). Ji iki šiol yra viena didžiausių paslaugų eksporto rinkų – paslaugų į ją eksportuojame už maždaug 1 mlrd. eurų (apie 12 proc.).
Rusija yra antra didžiausia transporto paslaugų sektoriaus eksporto rinka, taip pat ji yra svarbi turizmo sektoriuje – Rusijos turistai išleidžia penktadalį visų Lietuvoje turistų išleidžiamų pinigų“, – pažymi V. Ivanovas.
Pasak pašnekovo, jei Rusijoje įvyktų krizė, mažėtų vartojimas ir investicijos, Lietuvos įmonės, dirbančios Rusijos rinkoje, tai pajustų.
„Rusijos rinkai atitenka 8-9 proc. eksporto sukuriamos pridėtinės vertės. Jei absoliučiai sustotų prekybiniai santykiai, nebevyktų turistai, kalbėtume apie prarastą dešimtadalį visos Lietuvos sukuriamos pridėtinės vertės. Tačiau dėl ekonominių priežasčių eksportas į Rusiją visiškai nesustotų net ir krizės Rusijoje atveju.
Visiškas prekybinių santykių sustojimas dėl ekonominių priežasčių nėra įmanomas, jis galėtų būti įmanomas nebent dėl politinių priežasčių. Ar jis galėtų iššaukti ekonominę krizę Lietuvoje? Nemanau. Lėtėjimą – taip. Jei Rusijoje įvyktų nuosmukis, prarastume apie 3 proc. Lietuvos pridėtinės vertės eksporto. Tai sulėtintų mūsų eksporto augimą, bet nepasuktų jo mažėjimo kryptimi“, – teigia V. Ivanovas.
Dramatiško poveikio Lietuvos ekonomikai neįžvelgia ir N. Mačiulis bei Ž. Mauricas. „Galbūt pramonei, žemės ūkio sektoriui Rusijos krizės įtaka nebūtų didelė, tačiau transporto, logistikos sektorius būtų paveikiamas labiau.
Tačiau Rusijos ekonomikos būklė nėra tokia, kuri keltų labai didelį nerimą, o ją destabilizuoti galėtų naftos kainos kritimas žemiau 40 JAV dolerių už barelį ar dar griežtesnės Vakarų sankcijos“, – kalba N. Mačiulis
Tuo metu Ž. Mauricas pastebi, kad nors Lietuva Rusijos krizę kažkiek pajustų, kiekviena krizė paskatina šalies verslą vis labiau persiorientuoti į Vakarus, tad Lietuvos ekonomikai padaroma vis mažesnė žala.
„Jei kitais metais Rusijoje būtų ekonomikos lėtėjimas ar recesija, ko tikrai negalima atmesti, Lietuva iš to išbristų su nedideliais nuostoliais“, – sako jis.