Ekspertai mano, kad Rusijos centrinis bankas gali sumažinti bazinę palūkanų normą 0,25 ar 0,5 procentinio punkto ir laikinai sustabdyti kasdienes investicijas valiutų rinkoje. Be to, remiantis „Danske Bank“ prognozių stratego iš Helsinkio Vladimiro Miklaševskio teigimu, Rusijos centrinis bankas gali atsisakyti valiutų pirkimo JAV dolerio kursui pasiekus 60 rublių ribą ir padaryti palūkanų normos mažinimo pauzę, jei 1 JAV dolerio vertė šoktelės iki 65 rublių, rašo newsru.com.
Taip pat pranešama, kad didelio masto ekonomikos traukimasis apnuogino prieštaravimus monetarinės politikos srityje, kai liepos 28 d. rublio kursas nukrito iki šių metų kovo mėn. lygmens, o palūkanų normos susitarimo sandoriai rodo, kad nuo 2015 m. pradžios monetarinės politikos lūkesčiai virto minimaliais. Gegužės mėn. viduryje Rusijos centrinis bankas informavo apie planus per dieną įsigyti iki 200 mln. JAV dolerių (181,41 mln. eurų) valstybiniams rezervams papildyti, tačiau rinkoje per šį laikotarpį įsigijo tik 10 mlrd. JAV dolerių (9,07 mlrd. eurų).
„Naudą dėl palūkanų normos mažinimo neutralizuoja neigiamos pasekmės dėl silpstančio rublio kurso ir tolimesnio infliacijos spartėjimo. Rusijos centriniam bankui reikės stabilaus, ne per silpno ir ne per stipraus rublio. Jei ir vėl kils pernelyg didelio jo pigimo rizika, galima užtikrintai tikėtis permainų reguliatoriaus ir intervencijų atžvilgiu“, - teigė „Commerzbank“ vyriausiasis valiutų strategas Peteris Kinsella.
Liepos 28 d. JAV dolerio ir euro kursas Maskvos biržoje ir toliau augo: doleris pirmą kartą po kovo 20 d. kirto 60 rublių ribą, o euro kursas pasiekė pastarųjų keturių mėnesių maksimumą – 66,31 rublių ribą. Dviejų valiutų krepšelis išaugo 0,21 rublio ir pasisekė 62,795 rublių lygmenį.
Rublis pinga smunkančios naftos kainos ir neigiamo nusiteikimo vertybinių popierių biržose kontekste. „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai rugsėjo mėn. siekia 53,05 JAV dolerių (48,12 eurų) už barelį, o WTI kaina siekia 47,17 JAV dolerių (42,78 eurų) už barelį.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį nestabilumą akivaizdaus Kinijos ekonomikos sulėtėjimo kontekste, o taip pat ir kainų smukimą žaliavų rinkose. Tai pagrindinė nuotaikos vertybių popierių biržose prastėjimo priežastis. Liepos 27 d. vertybinių popierių birža KNR susitraukė 8,5 proc.
Sunkūs laikai Rusijos ekonomikai
Viso pasaulio žiniasklaidos kanalai liepos 28 d. rašė apie Rusijos ekonomikai gresiantį sunkmetį. Daugelio analitikų manymu, šios šalies laukia rimtas nuosmukis. Tokį scenarijų pateikia ir verslo leidinys „Handelsblatt“, remdamasis kelių didžiųjų bankų, tarp kurių „JP Morgan Chase“ ir „Morgan Stanley“, ekspertų vertinimais.
Rusijos nacionalinės valiutos kursas krito dėl smunkančios naftos – svarbiausios Rusijos eksportuojamos prekės – kainos. Gamtinės dujos ir nafta sudaro pusę iš eksporto gaunamų Rusijos pajamų. Iš viso nuo birželio mėn. naftos kaina smuko apie 20 proc. Liepos 27 d. „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo 53,2 JAV dolerių (48,25 eurų). Juoduoju auksu vadinamos žaliavos pigimas susijęs ir su skalūnų dujų iš JAV pertekliumi. Be to, baiminamasi, kad dėl silpstančios Kinijos ekonomikos naftos paklausa mažės dar labiau.
Pinganti nafta ir silpstantis rublio kursas itin nepalankūs Rusijos valdžiai. Šiuo metu infliacija Rusijoje pasiekė 13 pastarųjų metų maksimumą. Rusijos centriniam bankui tenka kovoti su tuo keliant bazinę palūkanų normą, o tai savo ruožtu dar labiau apsunkina ekonomikos augimą. „Jei artimiausiu metu naftos kaina ir rublio vertė ir toliau smuks, galimybės švelninti pinigų ir paskolų politiką bus dar labiau apribotos“, - teigiama „JPMorgan“ analitikų parengtame pranešime.
Vis daugiau investuotojų praranda viltį, kad Rusijos ekonomika vis dėlto pasveiks. Taigi investuotojai iš užsienio skuba atsikratyti rusiškų aktyvų. Pavyzdžiui, prancūzų bankas „BNP Paribas“ atsisakė suteikti Rusijos įmonėms paskolų, o „Franklin Templeton“ pareiškė ketinantis uždaryti savo skyrių Rusijoje.
Pesimistiškai į ateitį žvelgia ir Rusijos valdžia. Iš viso iki 2015 m. pabaigos, remiantis oficialiais duomenimis, iš šalies bus išgabenta 90 mlrd. JAV dolerių (81,63 mlrd. eurų) kapitalo. Naujienų agentūros „Bloomberg“ kalbinti ekonomistai teigia, kad Rusijos BVP šiais metais trauksis 3,5 proc.
„The Christian Science Monitor“ liepos 28 d. išpublikavo Rusijos ekonominei situacijai aptarti skirtą straipsnį pavadinimu „Blogos naujienos Rusijai: naftos kainos ir vėl smunka“. „Galbūt Rusija šių metų pavasarį manė, kad sunkumai jau liko praeityje, nes naftos kainos ir vėl pradėjo kilti, tačiau naftos rinkoje ir vėl atsiradusi kritimo tendencija kelia rimtų ekonominių ir finansinių grėsmių šaliai“, - rašo teksto autorius Nickas Cunninghamas.
„Rublio kursas, pavasarį šiek tiek atsigavęs po žiemą jį ištikusios griūties, ir vėl prastėja. Rusijos regioninė valdžia patiria nuostolių“, - teigiama šiame straipsnyje. Apie 20 iš visų 83 Rusijos regionų jau dabar daugiau ar mažiau yra nemokūs. „Rinkos stebi finansines Rusijos problemas trumpalaikėje perspektyvoje, kurios yra labai realios, tačiau Rusija tuo pačiu brenda į ekonomikos ligų liūną ilgalaikėje perspektyvoje, nes šalis neinvestuoja į švietimą, infrastruktūrą bei žmogiškąjį kapitalą“, - rašo N. Cunninghamas.