Sanatorijos ir SPA Lietuvoje: už kiek galima praleisti savaitgalį?

Pasibaigus vasarai ir sugrįžus į įprastinius darbus gyventojai neretai susimąsto, kur galima būtų ištrūkti nors kelioms dienoms atsigauti. Pasibaigus karštiems orams sanatorijų, gydyklų ir kurortų verslininkai tikisi, kad ežerus gyventojai iškeis į šiltus baseinus, pirtis ir SPA procedūras. Tačiau kiek šį rudenį reikės palikti pinigų už malonią atgaivą Lietuvos kurorte?

Ar norint šiais metais dar apsilankyti Lietuvos kurortuose reikėtų suskubti? Kol kas internete esančiuose sveikatingumo puslapiuose laisvų vietų programoms ar atskiroms nakvynėms yra, tačiau, pavyzdžiui, norint pasinaudoti sveikatingumo programa visą savaitgalį kai kuriuose Druskininkų, Birštono ar Anykščių gydyklose laisvų vietų rasti gali būti ir sunku. Todėl ilgai mąstantys apie savaitgalinę išvyką į kurortą neturėtų uždelsti.

Poilsiu savaitgalį reikėtų pasirūpinti iš anksto

Reikėtų nusiteikti, kad dviem asmenims savaitgalis su 2 nakvynėmis dviviečiame kambaryje su mitinimu ir gydytojo konsultacija ar keliomis procedūromis kainuos apie 200 eurų.

Štai Druskininkuose esanti „Eglės“ sanatorija siūlo Savaitgalio gydomąją programą, kurios kaina dviem žmonėms su 3 maitinimais per dieną spaliui ir lapkričiui kainuoja apie 176 eurus. Birštone to paties vardo sanatorijoje – pie 232 eurus.

Tuo metu atsidarius Anykščių „SPA Vilnius“ rezervacijos lentelę matyti daug daugiau užimtų dienų. Norintiems Anykščiuose praleisti penktadienį-sekmadienį laisvų paprastų dviviečių kambarių beveik nebelikę. Tokiu atveju tektų imti liukso kambarį ir mokėti daugiau. Jei ištrūkti į šį miestą pavyktų ketvirtadienį-šeštadienį, dvi nakvynės paprastame dviviečiame kambaryje dviem žmonėms kainuotų apie 202 eurus. Kartu klientai galėtų kas dieną naudotis baseinu, jiems priklausytų pusryčiai ir dar vienas maitinimas bei gydytojo konsultacija.

Darbo dieną galima sutaupyti apie 20 proc.

Druskininkuose esančio „Grand Spa Lietuva“ rinkodaros direktorius Audrius Abromavičius teigė, kad savaitgaliai šiame kurorte yra gana užimti, todėl poilsiui su nakvyne gyventojai turėtų pasirūpinti iš anksto.

„Geriausia prieš tris ar daugiau savaičių. Įprastai, tiek viešbutis „Lietuva“, tiek „Druskininkai“ yra visiškai rezervuoti artimiausiems 2-3 savaitgaliams. Šventiniai ar ilgieji savaitgaliai užpildomi dar anksčiau, taigi nors dar turime laisvų kambarių Naujų metų savaitgaliui, norintiems sutikti šventes Druskininkuose, rekomenduojame nedelsti“, - kalbėjo jis.

Pasak A. Abromavičiaus, dalis gyventoju renkasi į Druskininkus vykti darbo dienomis, nes tuomet tiek gydymo paslaugų, tiek vandens parko užimtumas yra mažesnis. Be to, darbo dienos ir nakvynės kainos yra mažesnės. Pavyzdžiui, „Grand Spa Lietuva“ sveikatingumo komplekse darbo dienomis atvykus 2 naktims galima sutaupyti iki 20 proc.

Norintiems praleisti Druskininkuose kalėdinį metą ar sutikti Naujus metus taip pat jau reikėtų pradėti rūpintis, nes šiam laikotarpiui nakvynės rezervuojamos jau nuo rugsėjo mėnesio.

A. Abromavičius skaičiavo, kad iš visų šiame sveikatingumo centre apsilankančių poilsiautojų – 59 proc. lietuvių. Palyginus su pernai metais lietuvių skaičius išaugo 11,8 proc., tačiau jaučiamas Rusijos ir Baltarusijos poilsiautojų skaičiaus kritimas.

„Tačiau svečių iš minėtų šalių sumažėjimą iš dalies kompensuoja vietos bei kitų užsienio rinkų augimas. Be lietuvių, sulaukiame nemažai svečių iš Latvijos, Izraelio, Lenkijos, Vokietijos“, - pasakojo pašnekovas.

Galima bandyti laimę, bet geriau apsidrausti

Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė teigė, kad norint pailsėti sanatorijose šiame kurorte reikia pradėti rūpintis rezervacija iš anksčiau: bent prieš 2-3 savaites, o viešbučiuose tik nakvyne galima susirūpinti ir šiek tiek vėliau: 1-2 savaitės iki norimos poilsio datos.

„Bet jei kalbame apie kalėdinį laikotarpį, tai jau dabar reikėtų rezervuotis“, - patarė pašnekovė.

Pasak R. Kapačinskaitės, Birštonas jau keleri metai iš eilės sulaukia vis daugiau poilsiautojų ir jau daugiau nei penkerius metus šio kurorto pagrindinis svečias yra lietuvis.

„Mums minėtos Rytų rinkos netekimas daug įtakos nepadarė“, - pastebėjo Birštono turizmo informacijos centro vadovė.

Kaip teigė pašnekovė, lietuviai dažnai mėgsta išvykti pailsėti ekspromtu, pamatę, kad savaitgalį laukia geri laukai: „Tikimybė atvykus penktadienį poilsiui gauti nakvynę yra, bet gali būti, kad negausite vietos norimoje sanatorijoje. Pavyzdžiui, „Eglės“, „Versmės“ sanatorijos, viešbučio „Royal Spa“ užimtumas yra pakankamai didelis“.

Šiuo metu Birštonas siūlo poilsiautojams 2 tūkst. lovų.

Gelbėja vidaus rinka

Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė teigė, kad tikimasi, jog šiemet atvykstamojo ir vietinio turizmo tendencijos išliks panašios kaip ir pernai metais.

„Kadangi geopolitinė ir ekonominė situacija Rusijoje jau kurį laiką išlieka nepalanki turizmui, Lietuvos turizmo sektorius Rusijos turistų sumažėjimui rengėsi iš anksto. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai metų paskutinį ketvirtį Rusijos turistų srautas krito 19,4 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., o šiemet per pirmąjį pusmetį Rusijos turistų šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 37,2 proc. mažiau nei 2014 m. tuo pačiu metu“, - skaičiais dalijosi pašnekovė.

Šių metų pabaigoje Valstybinis turizmo departamentas pagrindiniuose šalies kurortuose prognozuoja dviženklį Rusijos turistų srautų mažėjimą. Taip pat tikėtinas nedidelis turistų skaičiaus kritimas iš Baltarusijos.

„Tačiau tikimasi, kad šiuos praradimus kompensuos pastaruoju metu augantys turistų srautai iš kaimyninių šalių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, o taip pat iš Skandinavijos šalių ir Izraelio. Taip pat pastebima pozityvi tendencija, kad nors rusų į Lietuvos kurortus užsuka mažiau, tie, kurie atvyksta, pasilieka ilgiau“, - komentavo J. Kazlauskienė.

Pasak Valstybinio turizmo departamento vadovės, Lietuvos poilsiautojai gali būti labai svarbūs SPA centrams sulaukiant mažiau dėmesio iš Rusijos turistų.

„Svarbu pažymėti, kad vietinis turizmas tampa itin svarbia varomąja turizmo jėga Lietuvoje, padedantis amortizuoti Rusijos turistų srautų sumažėjimą. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai metų paskutinį ketvirtį vietinis turizmas augo beveik 9 proc., o per pirmą šių metų pusmetį 11,3 proc.”, - kalbėjo ji.

Pernai paskutinį ketvirtį Druskininkuose lietuvių sulaukta 16 proc. daugiau nei 2013 m. tą patį laikotarpį.

„Labai tikėtina, kad lietuvių skaičius šalies kurortuose paskutinį šių metų ketvirtį taip pat augs“, - pridėjo pašnekovė.

J. Kazlauskienė džiaugėsi, kad šalies vidinis turizmas pagaliau atsigavo: gyventojai renkasi ne tik tradicinius maršrutus, kurortus ar didžiuosius miestus, bet lanko ir daugybę kitų paskutiniu metu atsinaujinusių ar naujai įkurtų turistinių vietovių.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pernai paskutinį ketvirtį Druskininkų savivaldybė sulaukė dešimtadaliu daugiau poilsiautojų nei 2013 m. tą patį laikotarpį. Kaip jau minėta lietuvių padaugėjo 16 proc., o užsieniečių sumažėjo 2 proc.

Tuo metu Birštonas praėjusių metų pabaigoje sulaukė 15 proc. daugiau poilsiautojų: Lietuvos gyventojų padaugėjo 14 proc., užsieniečių 27 proc.

Daugiau poilsiautojų šaltuojų metų laiku sulaukė ir Palanga. Joje praėjusių metų paskutinį ketvirtį poilsiautojų skaičius išaugo 22 proc. (Lietuvos gyventojų skaičiaus augimas – 18 proc., užsieniečių – 38 proc.).