Sankcijų paragaus Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas ir turtingi verslininkai Arkadijus Rotenbergas bei Genadijus Timčenka.
Į sąrašą patekusieji negalės atlikti sandorių doleriais, jų lėšos JAV bus įšaldytos, taip pat praras galimybę šioje šalyje vystyti verslą.
BBC korespondentas Maskvoje Danielis Sandfordas teigia, jog sankcijomis nubaustų asmenų sąrašas labai daug pasako apie tai, kaip V. Putinas valdo Rusiją – per būrelį senų draugų, kurių lojalumas nekelia nei menkiausių abejonių, dauguma iš jų dirbę slaptosiose tarnybose.
Pateikiame V. Putino artimiausios aplinkos asmenų pavardes:
Genadijus Timčenka
„Forbes“ skaičiavimu, jo turtas siekia 15,3 mlrd. dolerių (38,18 mlrd. Lt) – jis vienas iš seniausių V. Putino bičiulių. Šis verslininkas įsteigė „Gunvor“ – didžiausią pasaulyje nepriklausomą bendrovę, aktyviai veikiančią naftos ir energetikos rinkose, be to yra Sankt Peterburgo ledo ritulio komandos SKA prezidentas. Anot JAV iždo departamento, pats Rusijos prezidentas yra investavęs į „Gunvor“, gali būti, jog turi prieigą prie bendrovės lėšų.
Arkadijus ir Borisas Rotenbergai
Arkadijų Rotenbergą su V. Putinu sieja asmeniniai ryšiai. Jaunystėje abu priklausė tam pačiam Sankt Peterburgo dziudo klubui. Jo jaunesnysis brolis Borisas domisi ledo rituliu – kartu su jau minėtuoju G. Timčenka. JAV iždo departamento teigimu, brolių Rotenbergų pinigai dosniai remia „V. Putino projektus“, o pastarasis – jų verslą: puikiausias pavyzdys – Sočio olimpinės žaidynės, kurioms ruošiantis broliai gavo užsakymų už 7 mlrd. dolerių (17,47 mlrd. Lt). O kur dar energetikos milžinas „Gazprom“, padėjęs broliais praturtėti 2,5 mlrd. dolerių (6,24 mlrd. Lt).
Jurijus Kovalčiukas
Didžiausias „Bank Rossija“ akcininkas – J. Kovalčiukas, patenkantis į turtingiausių Rusijos žmonių šimtuką. Jis laikomas ir asmeniniu Rusijos Federacijos valdžios aparato veikėjų bankininku – tokias paslaugas teikia ir V. Putinui, teigia JAV pareigūnai. Šis vienas iš artimiausių V. Putino patikėtinių neretai vadinamas vienu iš prezidento „kasininkų“.
„Bank Rossija“
17-asis pagal dydį Rusijos bankas, kurio turtas vertinamas apie 10 mlrd. dolerių (24,96 mlrd. Lt). JAV iždo departamento teigimu, tai asmeninis pačių įtakingiausių Rusijos valdžios veikėjų bankas. Tarp jo akcininkų – Kremliaus tinklas, siejamas su paslaptingu „Ozero Dačia“ kooperatyvu (prie Komsomolsko ežero esančios gyvenvietės bendruomene), įkurtu 1996 metais. Pirmieji aštuoni jo nariai neįtikėtinai praturtėjo būtent V. Putino valdymo metais. Dauguma iš jų dabar atsirado sankcijoms pasmerktųjų sąraše.
Valdžios pareigūnai:
Sergejus Ivanovas
Nuo 2011 metų šis asmuo, laikomas ir vienu iš artimiausių V. Putino bičiulių, vadovauja Rusijos prezidento administracijai. Du to paties amžiaus vyrai, abu kilę iš Sankt Peterburgo ir, prieš atsidurdami politikoje, dirbę žvalgyboje. XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai V. Putinas vadovavo Federalinei RF saugumo tarnybai, S. Ivanovas buvo jo pavaduotojas. 2001-2007 metais šis politikas ėjo gynybos ministro pareigas. Vėliau sekė vicepremjero ir Saugumo Tarybos sekretoriaus postas.
Vladimiras Jakuninas
Ilgametis V. Putino draugas, vienas iš „Ozero Dačia“ kooperatyvo narių, 2005 metais paskirtas „Rusijos geležinkelių“ valdybos pirmininku. V. Jakuninas reguliariai konsultuoja V. Putiną klausimais, susijusiais su valstybinėmis bendrovėmis, kartu vyksta į darbo vizitus. Be to, buvo atsakingas už didžiausius statybų projektus žiemos olimpinėms besirengusiame Sočyje.
Vladimiras Kožinas
Nuo 2000 metų RF prezidento reikalų valdytojas V. Kožinas yra atsakingas už daugiau nei 60 tūkst. žmonių, daugiau nei 100 valstybinių bendrovių ir institucijų, tarp kurių Kremliaus ir kiti valstybiniai pastatai bei daugiau nei 4 tūkst. automobilių.
Viktoras Ivanovas
Buvęs KGB ir Federalinės saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas – artimas V. Putino sąjungininkas, vadovavęs jo administracijai Sankt Peterburgo merijoje. V. Ivanovas šiuo metu vadovauja Federalinei vaistų kontrolės tarnybai, priklauso Rusijos Federacijos Saugumo Tarybai. 2000-2004 metais jis buvo Rusijos Federacijos administracijos vadovo pavaduotojas, o nuo 2004 iki 2008 metų – prezidento padėjėjas.
Igoris Sergunas
2011 metais I. Sergunas pradėjo vadovautiRusijos karinės žvalgybos tarnybai. Be to, užima ir generalinio štabo viršininko pavaduotojo pareigas.
Aleksejus Gromovas
Kremliaus administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas.
Andrejus Fursenka
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, 2012 metais pradėjęs eiti Rusijos prezidento patarėjo pareigas. Jis taip pat priklausė jau minėtajam „Ozero Dačia“ kooperatyvui. JAV iždo departamento teigimu, jis nepriklauso V. Putino artimiausiųjų ratui, tačiau yra labai arti jo.
Sergejus Mironovas
Valstybės Tarybos narys, priklausantis ir Dūmos apgyvendinimo reikalų komitetui, partijos „Teisingoji Rusija“ frakcijos žemuosiuose parlamento rūmuose lyderis. Jo vaidmuo sprendžiant krizę Kryme buvo vienas iš svarbiausių.
Viktoras Ozerovas
Rusijos aukštųjų parlamento rūmų saugumo ir gynybos reikalų komiteto pirmininkas, Federacijos Tarybos narys.
Vladimiras Džabarovas
Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Jevgenijus Bušminas
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas.
Nikolajus Ryžkovas
Rusijos Federacijos Tarybos deputatas.
Sergejus Železniakas
Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.
Aleksandras Totonovas
Rusijos Federacijos Tarybos kultūros, mokslo ir informacijos komiteto narys.
Olegas Pantelejevas
Pirmasis parlamentinių reikalų komiteto pirmininkas.
Sergejus Naryškinas
Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Valstybės Dūmos pirmininkas, Nacionalinio saugumo tarybos narys, priklausantis valdančiajam partijai „Vieningoji Rusija“.