Interviu „Delfi“ jis aptarė tai, koks pandemijos metu turėtų valstybės vaidmuo ekonomikoje ir trumpėjančių tiekimo grandinių įtaką geopolitikai.
Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą „Ateities DNR“ rengiančiai Vyriausybei D. Daubaras patarė investuoti į atsinaujinančią energetiką bei susisiekimo infrastruktūrą.
„Ignitis“ grupės stebėtojų tarybos pirmininkas pakomentavo ir grupės listingavimo planus. „Be abejo, listingavimui turi įtakos tai, ar rinkos krenta, panikuoja“, – sakė jis.
– Kur buvote, kai prasidėjo pandemija?
– Kai viskas prasidėjo, buvau Kinijoje, verslo kelionėje, bet ne Uhane. Kovą buvau jau Bahreine, Saudo Arabijoje ir tada jau pradėjo užsidarinėti sienos, bet buvau suplanavęs trumpas atostogas ir išskridau į Londoną. Išėjo taip, kad visą karantiną, praktiškai iki dabar, praleidau namie.
Londone iki šiol dar daugelis dirba iš namų. Grįžimas į biurus vyksta labai lėtai, fazėmis. Tai įdomu, nes žmonės pripranta dirbti namie. Daug kam tai patinka, ypač tiems, kam reikia toliau važinėti į darbą. Tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas tai yra aktualiau.
Dar vienas įdomus reiškinys – daug kas galvojo, kad darbas iš namų nėra toks produktyvus, bet man atrodo, jog daugelis patyrė net intensyvesnį darbą. Susitikimai, prezentacijos, reikia susisiekti su skirtingomis komandomis ir t. t.
– Sakoma, kad tai reiktų vadinti ne darbu iš namų, bet „gyvenimu darbe“.
– Taip, manau, atsiras daugiau paslankumo darbo sutartyse. Dalis dienų bus dirbama iš namų, dalis – biure. Galbūt keisis ir biurų struktūra. Esame pripratę prie atvirų erdvių, kur darbuotojai sėdi vienas šalia kito. Galbūt ta erdvė turėtų būti didesnė, o gal žmonės galėtų dirbti pagal rotaciją. Dabar viskas dar keičiasi.
– Kaip pandemija paveikė „Saudi Aramco“ investicijų planą?
– Apie investicijų karpymą jau pranešėme ataskaitose. Kadangi įmonė yra listinguota, bendraujame su investuotojais, pateikiame ataskaitas, kuriose matyti didžiuliai kapitalo investicijų nukarpymai. Strateginiai projektai arba atidedami mažiausiai 1 ar 2 metams, arba apskritai jų atsisakoma.
– Ar atsirado nors vienas naujas projektas?
– Kol kas ne, visi senieji projektai pervertinami, peržiūrimi.
– O gal naftos kainos turėjo daugiau įtakos nei pandemija?
– Taip, visi veiksniai turi įtakos. „Saudi Aramco“ turi ir geopolitinės reikšmės. Pavyzdžiui, dėl naftos kainos dar būna ir valstybiniai sprendimai, kurie turi įtakos įmonės veiklai.
– Ar dėl pandemijos siūlote ką nors keisti „Ignitis“?
– Įmonės pasiruošimas buvo labai aukšto lygio. Stebėtojų taryba kiekvieną posėdį prašydavome prezentacijos, kas vyksta, kaip dirba darbuotojai. Sakyčiau, kad įmonė susitvarkė tikrai pavyzdingai.
Dabar daug kur gvildenamas terminas „konkurencinis atsparumas“. Apie konkurencingumą kalbama savo strategijos, komercijos prasme. „Ignitis“ konkurencinis atsparumas labai geras.
– Kaip manote, ar dabar palankus metas listinguoti grupę?
– Dar reikia palaukti, dar neatėjo tas momentas. Tada matysime, o žinote, kad rinkos irgi svyruoja, viskas gali labai greitai keistis. Anksčiau daug dirbau su kapitalo rinkomis, tai su ciklais esu labai gerai susipažinęs.
Be abejo, listingavimui turi įtakos tai, ar rinkos krenta, panikuoja. Šiaip per pandemiją matėme rinkų korekciją, daugiau nei 20 ar 30 proc. nukrito pagrindiniai indeksai. Įdomu, kad atsigavimas buvo labai greitas. Skirtingai nei bus ekonomikoje.
Yra skirtingos minties mokyklos, kodėl taip atsitiko. Daug kas žiūri, kad grįžimas buvo aštrus, o jam įtakos turėjo Federalinės rezervų sistemos stumiamas likvidumas. Individualūs investuotojai irgi pradėjo labai aktyviai dalyvauti. Kol kas galima tik kalbėti, ar ta rinka pervertinta, ar ne.
– Pandemijos pradžioje buvo daug nežinomybės, lyginote ją su cunamiu. Gal jau galima įvertinti, kokio dydžio yra ši banga?
– Procesas dar vyksta, bet jau matome, kad labai gerai reagavo išsivysčiusių šalių vyriausybės su stimuliaciniais paketais. Pagrindinėse Europos šalyse labai gerai veikė išmokos už prastovas. Tai padeda – uždeda tam tikrą dujokaukę.
Vasaros pabaigoje ir rudenį šios schemos bus nuimtos. Tada ir pasimatys, kaip reaguos verslai. Dalis žmonių grįš į darbus, dalis verslų bus restrukturizuota. Bus labai įdomu po 2 ar 3 mėnesių pamatyti, kokios bus reakcijos.
Žinoma, skirtinguose sektoriuose yra skirtingai. Turizmo sektorius atsigauna, bet nebus toks, koks buvo. Aviacija atsigaus lėčiausiai – žmonės pamažu pradeda skraidyti, bet skaičiai dar nėra tokie, kokie buvo.
– Lietuvoje Finansų ministerija rengia ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą, vadinamą „Ateities DNR“. Iki 2021 metų pabaigos ketinama išleisti 6,3 mlrd. eurų. Ką darytumėte su šiais pinigais, jei būtumėte premjeras?
– Reiktų orientuosi į augimo, pridėtinės vertės projektus. Viena tokių sričių yra atsinaujinančios energetikos plėtra. Europos Sąjungos Atsigavimo fonde irgi daug bus skirta žaliosios energetikos vystymui. Turime direktyvas, kad taptume „žali“ iki 2050 metų, todėl toje srityje tikrai yra kur investuoti. Ar tai būtų saulės, ar vėjo energija.
Technologijos vystymui Lietuvoje galbūt bazės neturime, bet yra nedidelių įmonių, kurios bando tai daryti. Galbūt yra tiekimo grandinių, kurios dabar prasideda Kinijoje, o turint omenyje geopolitinę situaciją, dalis įmonių galėtų būti perkeliama.
Tačiau tai gali būti ir plyno lauko investicijos. Nebūtina investuoti į jau egzistuojančius verslus. Biotechnologijos – dar viena sritis, kur Lietuva turi įdirbio ir sėkmės istorijų.
– Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, ar jau apsimoka investuoti? Galbūt dar reikia palaukti, kol technologijos patobulės?
– Ypač per pastarąjį dešimtmetį technologijos jau patobulėjo. Pažiūrėjus, kiek prieš 10 metų kainavo pastatyti vėjo jėgainės turbiną ar saulės energijos panelę – jų kaina labai stipriai sumažėjo.
Jos pasidarė ekonomiškos net ir tose šalyse, kur anksčiau dominuodavo dujų ar naftos energetika. Megavato kaina nukrito tiek, kad jau gali konkuruoti. Žinoma, priklauso nuo šalies ir pajėgumų, bet jau tikrai gali konkuruoti kaštų atžvilgiu.
– Ar užtenka tik atsinaujinančių šaltinių? Vien tik vėju ar saule pasitikėti neišeina. Galbūt reiktų investuoti ir į kažkokias kitas elektrines?
– Reikia nepamiršti ir ofšorinių jėgainių, kurių Lietuvoje dar nėra. Yra daug kitų technologijų, kurios būtų efektyvios Lietuvoje. Labai geras pavyzdys – Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kur šiukšlės deginamos ir šilumai, ir elektros energijai.
Beje, į infrastruktūrą investuoti irgi galima. Kalbu ne tik apie energetiką, bet ir apie skaitmeną. Lietuva jau turi labai gerai išvystytą telekomunikacijų sritį. Susisiekimo infrastruktūrą irgi galima gerinti, nes tai labai gerina ekonomikos veikimą. Nesvarbu, ar tai būtų oro uostų gerinimas, ar kelių, ar geležinkelių.
– Ar pritariate prognozėms, kad dėl pandemijos tiekimo grandinės trumpės? Kaip Lietuvos gyventojai galėtų tuo pasinaudoti?
– Labai geras buvo medicinos įrangos pavyzdys. Kai prasidėjo pandemija, daugelis į Europos vaistines ar ligonines siunčiamų kaukių buvo gaminama Kinijoje. Buvo didžiulis trūkumas ir tos grandinės negalėjo pateikti tiek.
Reikia patiems turėti tų būtinųjų priemonių, medikamentų. Manau, kad grandinės trumpės, nes jei jos nutrūksta, visas tiekimas nutrūksta. Jei tai liečia kokias nors esmines prekes, daugelis įmonių vertina tai. Bus grandinių diversifikacija.
Įmonės norės turėti pajėgumą vystyti savo šalyje arba savo regione. Matysime regiono grandinių plėtrą. ES bandys tvarkyti savo regione. Žinoma, natūralūs resursai ateina ir iš kitų šalių, bet gamyba gali būti savo regione. Bus įdomu stebėti, kaip tai vyks.
– Gamybos perkėlimas arčiau gali turėti ir geopolitinių pasekmių. Jei vieno didžiausių darbdavių tiekėjas yra Kinijoje, tai valstybei tas regionas rūpės mažiau, jei jo ten nebeliks.
– Absoliučiai. Tiekimo grandinės tampa geopolitinių žaidimų įkaitais. Matome, kad grįžtama ir prie vertybių, kai anksčiau komercija laimėdavo. Matome, kad Vakarų verslas jau peržiūri savo planus plėtotis Kinijoje ir pan.
Galbūt nelabai lengva bus vystyti, kai Kinija rodo savo vertybes, boikotuodama importą iš Australijos. Su Jungtine Karalyste vyksta procesas, kai „Huawei“ technologijos imtos drausti. Tai turės didžiulės geopolitinės įtakos.
– Ar Lietuvai reiktų siekti bendradarbiavimo su Kinija?
– Bendradarbiavimas dėl investicijų visada turi būti atviras, investicijos turi turėti abipusę naudą, taisyklių žinojimą, jos neturi tapti įrankiu. Jei Kinija investicijas naudoja kaip įrankį, geopolitiškai paveikti, kad šalys nekritikuotų jos, tada kyla klausimas, ar jos tikrai vertingos.
Kinija su „Belt and Road“ iniciatyva, su Azijos infrastruktūros investicijų banku naudoja „minkštąją“ jėgą. Šis bankas finansuoja daug projektų, kurie daro spaudimą šalims. Pavyzdžiui, Šri Lankoje buvo paskolinta uostui, o kai šalis nebegalėjo išsimokėti faktiškai Kinija perėmė jį.
– Jei Kinijos geopolitinė įtaka didėja, tai Jungtinių Valstijų arba Europos mažėja?
– Daug kas vertina įvairiai, matome, kad yra struktūriniai pasikeitimai tarptautinių taisyklių erdvėje. Ta vadinamoji „pasaulio tvarka“ keičiasi. Žiūrėsime, ar didžiųjų valstybių kova bus „minkšta“, ar „sukietės“.
Yra daug karštų taškų. Pavyzdžiui, Pietų Kinijos jūroje dėl dirbtinių salų, kurias Kinija pastatė. Ten pat amerikiečiai su kariniais laivais plaukioja. Dėl Taivano yra įtampa.
Kita tema – prekybos karai, tarifai tarp JAV ir Kinijos, mėginimai vienas kitam įkasti. Tai irgi turi įtakos politikai.
– Kaip galvojate, ar bus antroji pandemijos banga?
– Pandemija dar nesibaigė. Pažiūrėkime, kas vyksta JAV, Brazilijoje, Indijoje, Afrikoje, kur labai stipriai auga atvejų skaičiai. ES judėjimas jau prasidėjo, bet matome, kad virusas niekur nedingo. Atvejų skaičiai nėra kritiški, bet jų dar daug.
Reikia nepamiršti, kad viruso plitimui turi įtakos žiemos klimatas, o spalį ar lapkritį jau daugiau laiko praleisime viduje, kur virusas plinta greičiau. Virusas gali sugrįžti ir labai greitai išplisti.
Vis dėlto, sakoma, kad per antrąją bangą visos ekonomikos jau neuždarysime. Bus vietiniai klasteriai valdomi. Manau, kad planas B turi būti – o jeigu bus, kaip reaguosime, kaip būsime pasiruošę.