„Prezidentas visada pasisakė, kad Lietuvai reikalinga mokesčių reforma, kurioje būtų peržiūrėtos lengvatos ir visi kartu priimtume išdiskutuotus, gerus sprendimus, dėl bendrai mokesčių politikos, visų sričių“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, labai svarbu pabrėžti, kad su biudžetu mes matome ir pakankamai didesnį perskirstymą ir ta kryptis turėtų būti išlaikoma, tačiau mokesčių reforma reikalinga, nes ji yra gerovės valstybės pertvarka, peržiūra, teisingumo įvedimas, nebūtinai reiškianti mokesčių didinimą.
„Yra sprendimų, kuriuos reikia padaryti būtent mokesčių teisingumo srityje ir tai tam tikroms visuomenės grupėms pagerintų situacija iš esmės, padidintų pasitikėjimą valstybe, paskatintų mokėti tuos pačius mokesčius ir taip mažinti šešėlį. Mokesčių reformos kompleksiškumas yra reikalingas, bet tai labai rimtas dalykas, negali būti mokesčiai krapinami po truputį. Tokia ambicija buvo pradžioje, matėme pastangas, bet dabar yra išsikvėpta ir to rezultato, deja, tenka ir toliau laukti“, – sakė prezidento patarėja.
ELTA primena, kad antradienį Seime bus pateiktas 2023 metų valstybės biudžeto projektas. Šiuo įstatymo projektu siekiama patvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
Teikiamame 2023 metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15624,5 mln. eurų, iš kurių 3144,4 mln. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18608,5 mln. eurų, iš jų 3571,4 mln. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2023 metais valdžios sektoriui netaikomos.
Prioritetinės 2023 metų biudžeto kryptys yra: infliacijos pasekmių mažinimas (didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kt.); energetikos paketas (numatoma pagalba dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo); šalies ir visuomenės saugumas (išlaikomas 2,52 procento BVP finansavimas gynybai, skiriama lėšų sienos apsaugos pareigūnų ginkluotei ir kt.); investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį (priemonės švietimui, skaitmeninimui ir kt.).
Kartu su biudžetu siūlomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektas. Juo siekiama tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų (maždaug vieno Finansų ministerijos 2022 metų rugsėjį parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už 2023 metus taikyti didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7500 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.
Taip pat, numatoma siūlyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektą, kuriuo norima nuo 2023 m. sausio 1 d. neribotam laikui pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą apgyvendinimo paslaugoms.
Tuo tarpu kitu PVM įstatymo projektu siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pratęsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms ir atlikėjų paslaugoms.