Ji pažymėjo, kad EK akcentuoja, jog pateikti įstatymų projektai yra nepakankamai ambicingi siekiant mažinti lengvatas.
„Šiuo metu EK dar neatšildžiusi beveik 9 mln. eurų iš anksčiau užšaldytų 26 mln. eurų. Pastarieji buvo užšaldyti, nes Vyriausybė laiku nepateikė mokestinės reformos įstatymų projektų Seime, nors buvo įsipareigojusi. (...) Juos pateikus EK mato turinį ir kvestionuoja, kad įstatymų projektai yra per mažai ambicingi mažinant lengvatas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Vyriausybė pakankamai neapdairiai ir nelogiškai suplanavo ir įsipareigojo EK greitai ir plačiai priimti mokestinius pakeitimus už RRF dotacijas, bet realybėje atsitiko fiasko – mokesčių reforma nepavyko ir nepavyko persiderėti su EK dėl terminų“, – aiškino ji.
Segalovičienė akcentavo, kad Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę dėl susidariusios situacijos bei padaryti viską, kad taikiu būdu būtų sutarta su EK bei visos suderėtos RRF lėšos pasiektų Lietuvą.
„Vyriausybė turi pilnai prisiimti atsakomybę ir padaryti viską, kad kiekvienas suderėtas RRF euras Lietuvai pasiektų laiku ir kiekvieną gyventoją, nes mums svarbus kiekvienas euras. Tam galima pasitelkti įvairiausias priemones ir naudoti kuo platesnį arsenalą, bet prioritetą reikėtų teikti nekonfliktiniam kompromiso suradimo keliui“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Norėtųsi, kad Lietuva nebūtų bloguoju pavyzdžiu visoje ES ir labai raginu Vyriausybę įsivertinti visus „už“ ir „prieš“ bei pasiekti tikslus kuo labiau taikiai“, – tikino ji.
Finansų ministerija gegužės pradžioje pranešė, kad reaguodama į EK dalinį pozityvų įvertinimą 142 „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliui, pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją ir gegužės mėnesį planuojamus išmokėti 14,88 mln. eurų, svarstys galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT) dėl Komisijos veiksmų atitikties instrumento reglamentui.
ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.
Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.
Mano, kad bankų mokesčio pratęsimas finansuoti gynybos poreikiams būtų pagrįstas sprendimas
Irena Segalovičienė teigia, kad laikinasis bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas dar metams tam, kad būtų finansuoti poreikiai gynybai. Anot jos, toks apmokestinimas atitinka tris principus, kurie turi būti taikomi įvedant gynybos mokesčius: strateginį pagrįstumą, solidarumą, apsaugant pažeidžiamas visuomenės grupes nuo per didelės apkrovos, bei šaltinių adekvatumą ir tvarumą.
„Jeigu pasižiūrėtume į bankų solidarumo įnašą, jis atitinka šiuos kriterijus. Todėl yra tinkama priemonė tikslui pasiekti ir jį yra tikslinga pratęsti dar vieniems metams. Nes matome, kad bankų solidarumo įnašo pratęsimas metams galėtų sugeneruoti 70 mln. eurų. Tai adekvatus ir reikšmingas šaltinis gynybai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Vis tik prezidento patarėja nemano, kad kuro akcizų didinimas būtų tinkama priemonė ieškant papildomų lėšų gynybai, nes tai neigiamai atsilieptų regionuose gyvenantiems bei mažas pajamas uždirbantiems asmenims. Ji tvirtina, kad teisingiau būtų kalbėti apie tabako ir alkoholio akcizus, nes jie neigiamai nepaveiks dalies visuomenės kasdienybės.
„Kalbant apie akcizą kurui, norėtųsi akcentuoti susisiekimo problemas Lietuvoje. (...) Ir šiandien, kada viešojo transporto reisai nukritę dvigubai, o Vyriausybė beveik metams nepateikė išvados dėl prezidento inicijuotų pokyčių viešojo transporto lengvatoms tikrai dėl akcizo kurui yra skepticizmas. Nes ypatingai mažas, bet net ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms, tai ypatingai jaustųsi“, – komentavo ji.
„Turime ir kitus akcizus, tabako ir alkoholio. Ir apie juos kalbėti ženkliai prasmingiau, nes tai nepaveikia mažas pajamas turinčių ir regione gyvenančių žmonių kasdienybės“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienė paminėjo, kad prezidentas toliau neigiamai vertina galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Vartojimo mokestis nėra opcija, jis yra regresinis ir iš principo neturime sudaryti tokios situacijos, kad tie, kas turi mažiau pajamų moka daugiau, nei turtingesni“, – tvirtino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Seimo opozicinių frakcijų atstovai registravo siūlymą taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.