Už Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą balsavo 75, susilaikė – 11, prieš balsavo 3 parlamentarai.
„Nuosekliai užbaigiama viena iš esminių reformų sujungiant keturias nacionalinės plėtros įstaigas į vieną. Padidintas įstatinis kapitalas nuo 50 iki 200 mln. eurų, priemonių portfelis išaugo kelis kartus. Savo esme nacionalinė plėtros įstaiga įgijo naujų funkcijų, padidėjo tiesioginio skolinimosi apimtys, taip pat planuoja leisti naujus vertybinius popierius“, – antradienį plenarinių posėdžių salėje kalbėjo G. Skaistė, pasisakydama už įstatymo projektą.
Vis tik aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas ragino balsuoti prieš projektą ir neleisti „įsteigti valstybinio banko“.
„Kviečiu visus dešiniuosius nepritarti šiam įstatymui, Laisvės partiją, Liberalų sajūdį ir konservatorius, nes valstybinis bankas nėra ir nebuvo mūsų koalicinės sutarties dalis“, – sakė S. Gentvilas.
Nutarta leisti ILTE teikti garantijas Ukrainoje veikiantiems subjektams
Seimas taip pat pritarė Valstybės skolos įstatymo pokyčiams, kuriais siekta ILTE suteikti garantijas ne tik Lietuvos ar ES registruotiems subjektams, bet taip pat išeiti iš šios geografijos ribos, jog būtų galima teikti garantijas vystomo bendradarbiavimo srityje Ukrainoje veikiantiems subjektams.
Už tai balsavo 79, susilaikė – 5, prieš balsavo 4 parlamentarai.
G. Skaistė rugsėjo viduryje registravo įstatymo projektą, kuriame numatyta nacionalinei plėtros įstaigai ILTE suteikti nacionalinio plėtros banko statusą.
„Užbaigiame šios Vyriausybės įgyvendintą 4 nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reformą į vieną stiprų nacionalinį plėtros banką. Šiandien registravau įstatymo projektą, suteikiantį šį statusą konsoliduotai nacionalinei plėtros įstaigai ILTE – „Investicijos Lietuvos ekonomikai“, – savo feisbuko paskyroje rašė G. Skaistė.
„Konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas į ILTE, jos veikla ženkliai išsiplėtė. Finansinės priemonės įgyvendinamos naujuose sektoriuose pvz., finansuojama gynybos ir saugumo pramonė, taip pat gyvybės mokslų, biotechnologijų srityse. Didžiąją dalį finansinių priemonių nacionalinė plėtros įstaiga ILTE įgyvendina tiesiogiai“, – pažymėjo ji.
G. Skaistė tikino, kad po konsolidavimo ILTE teikia iki 15 kartų didesnes paskolas nei ankstesnėse priemonėse.
„Įstatinį kapitalą padidinus 4 kartus, nuo 53 mln. eurų iki 203 mln. eurų, reikšmingai išaugintas ILTE potencialas pritraukti privačių ir tarptautinių investuotojų lėšas bei sudaryti galimybes ateityje pasiekti didesnį sverto efektą“, – aiškino konservatorė.
„Nacionalinis plėtros bankas ILTE turės visus įrankius ženkliai prisidėti prie strateginių Lietuvos tikslų pasiekimo, finansuojant Europos žaliąjį kursą pramonėje, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, inovacijas“, – tvirtino ji.
Vis tik Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Liberalų sąjūdis nemato poreikio apskritai steigti tokią instituciją, o projektas nebuvo aptartas koalicijoje.
Po 2023 metais vykusios Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacijos (NPĮ) į vieną įmonių grupę buvo sujungta Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Žemės ūkio paskolų garantinis fondas (ŽŪPGF), Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) ir „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“), kuri tapo patronuojančia bendrove.
ILTE yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, teikianti finansines paslaugas, įgyvendinanti ir administruojanti verslo, viešojo sektoriaus ir žemės ūkio bei žuvininkystės finansavimo priemones.