V. Sinkevičius posėdyje priminė, kad teikiamais teisės aktų pakeitimais siūloma, jog įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba neleidžiama, išskyrus, kai pavadinimai susiję su užsienio juridiniais asmenimis. Tačiau prekės ženklams šis reguliavimas negalioja.
„Sudaryta dirbtinė kliūtis. (...) Turime netgi valstybės įmonę „Litexpo“, kuri yra registruota iki 1995 metų - iki atitinkamo įstatymo įsigaliojimo. Ji sėkmingai veikia, ir nemanau, kad daro žalą mūsų kalbai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad, komisijos nuomone, lietuvių kalboje visiškai pakanka išteklių sudaryti įvairiems įmonių pavadinimams.
„Galimi ne vien lietuviški pavadinimai, bet ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatiškai panašūs į lietuvių kalbą. Galimi dviejų antikinių kalbų - graikų ir lotynų kalbų žodžiai. Galimi taip pat įvairūs simboliniai pavadinimai. Ir to, mūsų galva, turėtų visiškai pakakti.
Mes primename, kad Konstitucija iš esmės draudžia bet kokį veiksmą, kuris teisės aktais suteiktų nevalstybinei kalbai prioritetą prieš valstybinę kalbą. Šiuo atveju, jeigu būtų priimta tokia pataisa, tai motyvacija vartoti lietuvių kalbą ir sudaryti įmonės pavadinimus, be abejo, sumažėtų. Mūsų manymu, toks veiksmas tiesiog negalimas. „Maxima“ lotyniškas pavadinimas, jis galimas visiškai“, - teigė A. Antanaitis.
„Pagrįskite tą teiginį, jeigu galite“, - prašė V. Gailius.
„Mes visi pastebime anglų kalbos skverbimąsi į mūsų viešąjį gyvenimą, ir vis labiau stengiamasi sudaryti įmonių pavadinimus nevalstybine kalba. Tai dabar mes dargi paskatintume šį procesą. Tačiau mes neturime pavyzdžių, kokiai įmonei šitas draudimas konkrečiai sutrukdė“, - sakė Kalbos komisijos vadovas.
„Tikiu, kad komisija nebus išsamiai susipažinusi, nes ne verslo plėtra yra jų darbo prioritetas. Per 2017 metus 13 proc. netinkamų pavadinimų buvo būtent atmesta komisijos, nes registruojant pavadinimą reikia jį suderinti su komisija. Pavyzdžiai labai paprasti: „Antique Store“, „Royal Boxing Club“, „Finwell“, „Global Trading Partner“ ir panašiai“, - vardijo V. Sinkevičius.
A. Antanaitis į tai atsakė, kad šie pavadinimai iš tiesų nebuvo nei lietuvių, nei lotynų, nei graikų kalbų žodžiai, dėl to komisija pasielgė pagal įstatymą.
„Ar verslui tikrai kažkas atsitiks nepataisoma, jeigu komitetas padarys poros savaičių pertrauką ir pataisys tas Civilinio kodekso pataisas pagal tai, ką sako Teisės departamentas, ir sprendimą priimtume vėliau?“ - klausė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Verslas prisitaikys prie tokio reguliavimo, koks bus, o galutiniu atveju - persiregistruos kaimyninėje valstybėje ir sumokės mokesčius ten“, - sakė ūkio ministras.
Komitetas balsavo, kad svarstyme reikėtų padaryti pertrauką. Kitą kartą prie šio klausimo komitetas žada grįžti sausio pradžioje, po to įstatymo pataisos keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę.