Apie tai, kad tvaraus šienavimo strategija galimai pažeidžia savivaldybės pasirašytas viešojo pirkimo sutartis praėjusią savaitę paskelbė buvęs meras Artūras Zuokas. Jo frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ sekretoriatas dėl to kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.
„Su kolegomis atidžiai peržiūrėjome Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo sutartis su želdynų priežiūros tiekėjais ir nustatėme, kad žolės šienavimo paslaugą teikiančios įmonės turi labai griežtus reikalavimus ir įsipareigojimus kaip šienauti, pavyzdžiui, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 centimetrų aukštį. Gatvių skiriamosios juostos taip pat turi būti šienaujamos visu plotu, kurios siauresnės nei 10 metrų.
Pasirodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai žodiniu nurodymu ir ranka pieštomis rekomendacijomis pakeitė reikalavimus šienauti žolę pagal sutartis. Taigi, savivaldybė mažina žolės šienavimo apimtis, nors viešojo pirkimo sutartyse to aiškiai nebuvo numatyta“, – pranešime cituojamas A. Zuokas.
Tačiau tiek savivaldybės administracija, tiek žaliuosius plotus prižiūrinčios bendrovės „Delfi“ teigė, kad dėl naujos šienavimo tvarkos darbo nesumažėjo.
Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės žaliuosius plotus prižiūri bendrovės „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“, „VSA Vilnius“ ir „Stebulė“.
Kaip „Delfi“ sakė Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius „Ekonovus“ prižiūri centrinę miesto dalį (Žvėryno, dalis Naujamiesčio, Šnipiškių, Vilkpėdės, Naujininkų, Žirmūnų, Senamiesčio ir Rasų seniūnijų), Senamiestį (dalis Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijų), Pašilaičius (Pašilaičių, Justiniškių, dalis Šeškinės, Viršuliškių seniūnijų).
„Stebulei“ tenka Antakalnis (visa seniūnija), dalis Žirmūnų (dalis Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų).
„Šilėja“ prižiūri Pilaitės miesto dalį, „Ecoservice“ prižiūri Lazdynų ir Karoliniškių seniūnijas, o „VSA Vilnius“ – Aukštųjų Panerių miesto dalį (dalis Panerių ir Naujininkų seniūnijų), Naujosios Vilnios (dalis Naujosios Vilnios, Rasų ir Antakalnio seniūnijų), Salininkų miesto dalį (dalis Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Rasų seniūnijų), Žemųjų Panerių miesto dalį (dalis Panerių, Grigiškių ir Vilkpėdės seniūnijų), Fabijoniškių miesto dalį (Fabijoniškių seniūnija, dalis Šeškinės ir Verkių seniūnijų).
Tikslias teritorijų ribas galima sužinoti čia.
Tokia situacija susiklostė 2022 metų sausį paskelbus konkursų rezultatus. Kaip nurodoma pirmojo – „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų“ – konkurso ataskaitoje, jis buvo padalintas į 13 dalių, t. y. Aukštieji Paneriai, Žemieji Paneriai, Salininkai, Naujoji Vilnia, Antakalnis, Žirmūnai, Verkiai, Lazdynai, Pilaitė, Centras, Senamiestis, Fabijoniškės ir Pašilaičiai.
Atvirame konkurse su kainos ir kokybės santykio vertinimo kriterijais dalyvavo septyni dalyviai: „Corpus A“, „Ecoservice“, „VSA Vilnius“, „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“ ir „Pastatų meistrai“.
Šiuo metu įvykusi yra tik dalis konkurso, nes įmonės „Mano aplinka“ ir „VSA Vilnius“ dėl šio viešojo pirkimo yra pateikusios atskirus ieškinius teismams. Dėl to pirkimo dalims nuo 1 iki 7 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sutarčių sudarymas arba jų vykdymas yra sustabdytas.
Taigi, kaip paaiškino savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas, Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Paneriuose, Salininkuose, Naujoje Vilnioje, Antakalnyje, Žirmūnuose ir Verkiuose šiuo metu šienaujama pagal 2018 metų sutartis.
Svarbu pastebėti, kad miesto suskirstymas į 13 dalių atsirado tik šiemet. Anksčiau konkursas buvo skelbiamas dėl penkių: centrinės, vakarinės 1, vakarinės 2, šiaurinės ir pietinės-rytinės.
Taigi, anuomet „Stebulė“ laimėjo šiaurinę miesto dalį (grubiai tariant Antakalnį, Žirmūnus ir Verkius). Pasiūlius 17,2 mln. eurų kainą sutartis sudaryta iki 2021 metų rugpjūčio pabaigos, o dabar pratęsta.
„VSA Vilnius“ (kartu su „Dolmans Landscaping Group“) anuomet laimėjo pietinę-rytinę miesto dalį (grubiai tariant Panerius, Salininkus ir Naująją Vilnią). Sutartis iki 2021 metų lapkričio pabaigos sudaryta už 11,9 mln. eurų, o dabar pratęsta.
Dėl kai kurių sostinės dalių konkursas pavyko iš pirmo karto. Lazdynus už 5,8 mln. eurų iki 2026 metų pabaigos tvarko „Ecoservice“, Pilaitę už 2,5 mln. eurų – „Šilėja“.
„Ekonovus“ iki tų pačių 2026 metų šeimininkaus centre (už 9,8 mln. eurų), Senamiestyje (5,2 mln. eurų) ir Pašilaičiuose (7,2 mln. eurų).
Tuo metu dėl Fabijoniškių dalies pasiūlymų nebuvo pateikta, todėl paskelbtas naujas konkursas. Jame dalyvavo „Ecoservice“, „VSA Vilnius“, „Ekonovus“, „Stebulė“ ir „Mano aplinka“, o pasiūliusi 4,2 mln. eurų kainą laimėjo „VSA Vilnius“. Sutartis galioja iki 2025 metų vasario pabaigos.
Neatitikimai sutartyse
2022 metais pasibaigusio konkurso sąlygose yra aprašytas vejų ir šlaitų šienavimas. Pirmiausia nurodoma, kad darbų sezono pradžios laikas suderinamas su klientu (t. y. savivaldybe), atsižvelgiant į būtinumą šias paslaugas atlikti.
„Vasaros sezono metu gatvių skiriamosios juostos bei gatvei priklausantys želdiniai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti ne daugiau 5 cm“, – rašoma dokumente.
Tačiau gatvių skiriamosios juostos taip pat išskiriamos į tris grupes. Rašoma: „Juostose, platesnėse negu 25 m – šienavimas vykdomas „banguotai“, paliekant nešienaujamą juostos vidurį (šių juostų šienavimo plotis turi būti suderintas su klientu);
Juostose, siauresnėse negu 25 m – šienaujama tiesia linija po 2 m iš abiejų pusių, paliekant nešienaujamą juostos vidurį;
Juostos, siauresnės negu 10 m – šienaujamos visu plotu“.
Dar nurodoma, kad iš dalies šienaujamų skiriamųjų juostų pirmas šienavimas vykdomas po birželio 24 dienos (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 dienos.
„Skverai, aikštės ir transporto žiedai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti ne daugiau 5 cm. Tuose transporto žieduose, kur vykdomas dažnesnis šienavimas ir yra želdinių (medžių ir krūmų), aplink juos paliekamas 2 metrų nešienaujamas plotas.
Gatvių šlaitai, Neries šlaitai pradedami šienauti po birželio 24 dienos (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 dienos. Šlaitų šienavimui (kur yra galimybė) naudojamos šlaitų žoliapjovės (robotai).
Vejos ir šlaitai kiemuose šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti ne daugiau 5 cm.
Neužstatytos teritorijos šienaujamos pagal poreikį, bet ne mažiau kaip 2 kartus per sezoną – po birželio 24 dienos pirmąkart ir po rugsėjo 1 dienos antrąkart. Terminas gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų. Paslaugų teikėjas turi atlikti neužstatytų plotų šienavimą, kartu smulkinant žolę arba sugrėbiant ir išvežant nušienautą žolę per 3 darbo dienas“, – rašoma dokumente.
Aprašyti ir reto arba tvaraus šienavimo pievų plotai. Nurodoma, kad jie išliks šlaituose prie gatvių, prie greitkelių, taip pat skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose.
„Siekiant tvarkingo ir miesto įvaizdžio, gatvių šalikelės ties bortu bus šienaujamos pravažiuojant ir padarant 1–2 metrų pločio pradalgį, kad aukštesnė žolė nevirstų į važiuojamąją dalį, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams“, – nurodoma dokumente.
Dar išvardijama, kad pjaunant žolę apie krūmus, medelius ar gėlynus, turi būti saugoma, kad nebūtų sužaloti augalai, jei reikia, naudojamos apsaugos priemonės. Paslaugų teikimo metu sužalotus želdinius (medžius, krūmus), kuomet negrįžtamai pažeidžiamos želdinio gyvybinės funkcijos ir jis žūva, paslaugų teikėjas turi atsodinti nauju.
„Pjaunant žolę, turi būti pašalinamos medžių ataugos, augančios prie medžio šaknies kaklelio. Pjaunant žolę Neries upės įtvirtintose krantinėse ir šlaituose, paslaugų teikėjas tuo pačiu privalo iškirsti savaime priaugusius krūmus, išskyrus kliento nurodytas natūralių pievų vietas.
Nuo šlaitų sugrėbtą žolę sandėliuoti didmaišiuose ir išvežti į žaliųjų atliekų sąvartyną per 2 darbo dienas. Paslaugų teikėjas taip pat gali pasirinkti mechanizmus ir priemones šlaitų šienavimui, nedarkančius šlaito vejos ir įvertinant darbų saugos reikalavimus. Šlaitus šienauti mulčiuojant, nėra draudžiama.
Nupučiant (supučiant) nuo kietų dangų žolę, atsiradusią šienaujant, galima naudoti elektrinius pūstuvus“, – rašoma sąlygose.
Tuo metu 2018 metų sutartyse vejų ir šlaitų šienavimas aprašomas kur kas trumpiau. Tam skiriamos tik trys pastraipos:
„Vasaros sezono metu gatvių skiriamąsias juostas ir gatvei priklausančius želdinius tiekėjas turės šienauti, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti tarp 3 ir 5 cm.
Gatvių šlaitų pirmasis šienavimas turi prasidėti birželio mėnesio 3–4 savaitę (nužydėjus augalams). Sekančius šienavimus tiekėjas turės atlikti, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 15–20 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti tarp 5 cm ir 7 cm.
Vejas ir šlaitus kiemuose tiekėjas turės šienauti, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti tarp 3 cm ir 5 cm“, – rašoma dokumente.
Šienavimo principai
Nors šiemet tvaraus šienavimo politika Vilniuje sulaukė ypač daug dėmesio, tai yra ne pirmieji, o tretieji jos įgyvendinimo metai. Kaip aiškino I. Kuzas, tvarus šienavimas jau buvo taikomas ir senesnėse sutartyse, nekeičiant šienavimo principo, tačiau taikantis prie klimato kaitos, koreguojant šienavimo intensyvumą.
„Visi darbai derinami su rangovais, – sakė jis. – Naujose sutartyse tai jau aprašyta. Dėl teisinių aspektų sutartys tęsiamos toliau – visame mieste dirbant vienodai.
Sprendimas dėl tvaresnio pievų šienavimo priimtas 2020 metais, intensyviai nebešienauti greito eismo gatvių šlaitai – čia šienaujant kartą per sezoną.“
Tuo metu G. Runovičius pridūrė, kad penkios paslaugas teikiančios bendrovės atlieka ne tik šienavimo, bet ir kitus darbus (šaligatvių, dviračių takų, aikščių, skverų, gatvių važiuojamosios dalies, kiemų valymą visais sezonais ir pan.)
„Todėl darbų nesumažėjo, – sakė jis. – Nepasikeitė ir šienavimo apimtis – vejas šienaujame dažniau. Rečiau nei ankstesniais metais šienaujamos tik pievos.“
G. Runovičius dar paaiškino, kad pasirinkus tvarų šienavimą, tiesiog pavėlintas pirmojo šienavimo laikas atokesnėse nuo gyvenamųjų zonų vietose, dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių – leista peržydėti ir sėklas subrandinti vasariniams augalams.
„Gyvenamojoje aplinkoje – kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, greta namų – palaikoma trumpesnė veja nei praėjusiais šienavimo sezonais. Nuo šienavimo sezono pradžios nuolat pildome bendrąjį tvaraus šienavimo algoritmą ir šienavimo žemėlapius tiksliname, atsižvelgdami į konkrečių vietų specifiką ir žmonių veiklos įpročius“, – pasakojo jis.
Įvertino pokyčius
„Delfi“ su pasiteiravimu apie tvarų šienavimą kreipėsi į visas penkias Vilniuje dirbančias įmones. Pagal 2018 metų sutartį dirbanti ir su savivaldybe besibylinėjanti „VSA Vilnius“ į klausimus neatsakė.
Tuo metu kitos pagal 2018 metų sutartį dirbančios įmonės „Stebulė“ direktorius Stanislovas Tamulevičius atsakė labai lakoniškai: „Paaiškinu, kad, vykdydami šienavimo darbus Vilniaus miesto teritorijose, vadovaujamės sutartimis, užsakovų reikalavimais, nurodymais bei rekomendacijomis“.
Kitos įmonės buvo atviresnės. „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pastebėjo, kad mieste yra tokių vietų, kur žmonės nevaikšto, tai – žiedinės sankryžos, skiriamosios juostos, Vakarinio aplinkkelio ir kitų didesnių gatvių šlaitai.
„Jei tik aukšta žolė netrukdo vairuotojų matomumui, tegul auga, juk nuo to Vilnius bus tik žalesnis, gražesnis, gyvesnis ir gaivesnis.
Vasarą šienavimo darbų niekada netrūksta. Aukštą žolę šienauti yra šiek tiek sudėtingiau, kita vertus – šiemet tai darome rečiau. Visiems reikia laiko priprasti prie naujovių, o po kurio laiko galėsime džiaugtis žalesniu miestu. Tvaraus šienavimo strategija turi savo privalumų ir tikslų – kovoti su oro tarša, atkurti biologinę įvairovę, želdiniais ir pievomis sumažinti jutiminę temperatūrą mieste“, – sakė ji.
V. Balčiauskaitė pabrėžė, kad vejos ir toliau šienaujamos daugiabučių kiemuose, skveruose, prie vaikų žaidimų aikštelių, visur, kur laisvalaikį leidžia žmonės.
„Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė teigė, kad savivaldybės pačios vertina aktualius kriterijus, pavyzdžiui, eismo saugumą, aplinkos apsaugą, gyventojų poreikius bei lūkesčius ir kt., kuriais remdamiesi priima sprendimus, kaip dažnai, kokiu būdu ir kokius plotus reikia šienauti, atitinkamai užsako tokias paslaugas.
„Vilniuje dalyje mūsų prižiūrimų pievų plotų yra taikomas retas arba tvarus šienavimas, dalyje gatvių juostų šienaujama „banguotai“, taip pat dalyje paliekamas visai nešienaujamas juostos vidurys.
Šis sprendimas buvo žinomas iš anksto, jam atitinkamai esame pasiruošę. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad, nors šienaujama rečiau, tą patį plotą nupjauti užtrunka ilgiau – žolė aukštesnė, stiebai stambesni, kietesni, taigi, reikia skirti papildomo laiko, pasitelkti daugiau rankinio darbo, nes ne visa technika yra tinkama tokiam pjovimui.
Taip pat per aukštą žolę dažnai nematyti ir pasodintų neaukštų medelių, krūmelių ir net labai stengiantis kartais jie pažeidžiami arba nupjaunami. Nupjovus žolę, didesnis ir storesnis šieno kiekis nugula ant želdinių prie gatvių, kurį liūtys gali nuplauti į gatves. Dėl šios priežasties į darbų sąrašą papildomai reikėtų įtraukti ir šieno grėbimą, kuris, nuolatinio žolės pjovimo atveju nėra būtinas, nes nuolat pjaunant veja mulčiuojama, taip suteikiant vejai papildomos trąšos“, – pasakojo ji.
Juokingi nuotykiai
Įmonės „Šilėja“ direktoriaus pavaduotoja Dovilė Jasutienė pasakojo, kad pradėjus tvarų šienavimą pasitaikė visokių juokingų nuotykių.
„Pirmą kartą šienaujant tvariai įtrauktus papildomus tvaraus šienavimo plotus kilo labai daug klausimų, ar šią vietą šienauti ar palikti, ar prie medžių palikti žolę ar apipjauti ir t. t. Reikėjo daug bendrauti su Vilniaus miesto savivaldybe, kad išsiaiškini iškilusius klausimus.
Atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai labai draugiškai ir operatyviai atsakydavo į visus iškilusius neaiškumus su vaizdine medžiaga. Darbuotojai taip pat nelabai suprato, ką šienauti, kaip šienauti. Su darbuotojais reikėjo padirbėti aiškinant ir rodant vaizdinę medžiagą. Buvo atsitikę visokiu juokingų nuotykių, juk ankščiau šienaudavom viską paeiliui.
Pačioje pradžioje darbuotojai nelabai suprato, kad vieninga šienavimo sistema visame mieste ir šienaudavo kaip jiems gražu t. y. jeigu turėdavo būti paliekamas tvarios pievos plotelis aplink medžius, tai nušienaudavo taip kad nieko nelikdavo. Arba važiuojant dviems technikoms skirtingose gatvės pusėse pradėdavo šienauti kaip kas suprato išdėstytus reikalavimus ir besižvalgydami vienas į kitą žiūrėdavo nesuprasdami kuris daro gerai, o kuris blogai“, – pasakojo ji.
D. Jasutienė dar svarstė, kad vertinti tvarų šienavimą visuotiniu požiūriu yra sudėtinga, nes vienam tvari pieva su žydinčiais augalais yra gražu, o kitam – ne, nes norisi estetikos prie kurios žmonės yra pripratę.
„Mano asmenine nuomone vizualiai tai labai priklauso nuo tvarioje pievoje vyraujančių augalų. Reto arba tvaraus šienavimo pievų plotai šlaituose prie gatvių, prie greitkelių, taip pat skiriamosiose eismo juostose paliekant nepjautą žolę, tik apipjaunat aplink (įrėminant), niekam nemaišo ir tikrai gali likti nešienauti.
Vertinant tvarų šienavimą iš esmės darbo nesumažėjo. Nors pradžioje pjovimo yra mažiau, tačiau vėliau vis tiek ją reikia ne tik nupjauti, bet ir sugrėbti bei išvežti. Kadangi įsigyta technika nėra pritaikyta tokiai aukštai žolei, jos šienavimas užtrunka kur kas ilgiau, technika genda, trūkinėja šienapjovių diržai, lūžta peiliai, darbuotojai dirba labai įsitempę, nes aukštoje žolėje nesimato didesnių akmenų ar išlindusių šulinių dangčių, o ir trimeriams išeina kur kas daugiau valo. Todėl žiūrint bendrą situaciją ir lyginant tvarių pievų šienavimą su šienavimu palaikant nedidelį žolės aukštį, tvarių pievų šienavimo sąnaudos yra didesnės nei šienaujant įprastu būdu“, – sakė ji.
Atliko termoviziją
I. Kuzas, be kita ko, „Delfi“ dar papasakojo, kad tvarų šienavimą praktikuojantys miestai turi patogesnę ir sveikesnę aplinką.
„Visuose miestuose šis pokytis nebuvo lengvas, tačiau visur pasiteisino ir ilgainiui tapo norma. Ten, kur reikia vejos, galime šienauti dažniau ir išvengti vidutinio aukščio (15–30 cm) žolės, kuri nėra nei patogi vaikščioti, nei naudinga gamtai. Tuo metu pievos vėsina miestą per karščius, sugeria liūtis, mažina taršą ir puošia miestą. Klimato pokyčiai verčia ieškoti išeičių, nes ateityje susidursime su dar dažnesnėmis karščio bangomis ir dar nuožmesnėmis liūtimis.
Karščiausiomis vasaros dienomis jau tenka riboti sunkiasvorio transporto eismą ten, kur asfaltas saulėkaitoje perkaista, o ten kur klesti žaluma, to daryti nebūtina, nes želdinių pavėsyje žemės temperatūra net keliolika laipsnių žemesnė. Pastebėti tvaraus šienavimo naudą ir grožį užtrunka, nes žydinčioms pievoms susiformuoti reikia kelerių metų. Kuo ankščiau ir nuosekliau pradėsime šienauti tvariai, tuo sveikesnę ir patogesnę aplinką turėsime.
„Vilniaus planas“ turi galimybę atlikti šienautų ir nešienautų vietų termoviziją. Matavimas atliktas liepos 5 dieną, kai oro temperatūra matavimo metu buvo 25 šilumos“, – pasidalino jis.
