Anot jo, metų pabaigoje infliacijos lygis bus mažesnis nei fiksuojamas šiuo metu, tačiau išliks aukštas.
„Infliacija yra per didelė, bet jos pagreitis yra nuslopęs. Todėl sakome, kad čia kažkur yra ta vieta, kur mes turėtume pradėti matyti infliacijos skaičiaus mažėjimą. Bet tai vis tiek bus pakankamai didelis skaičius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Mūsų prognozės nėra labai pozityvios. Infliacija ir toliau išliks pakankamai didelė, ypatingai šių pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Skaičiai vis dar bus pakankamai dideli“, – tikino jis.
G. Šimkus pastebėjo, kad kainos sparčiai pradėjo kilti praėjusių metų antroje pusėje, tad infliacija šiek tiek turėtų mažėti dėl palyginamosios bazės efekto (lyginant šių ir praėjusių metų infliaciją tam tikrą mėnesį). Energijos kainos išlieka pagrindine infliacijos priežastimi, tačiau jų įtaka bendram kainų augimui keičiasi, taip pat pabrėžia jis.
Taip pat, anot jo, kainų augimą lemia ir įvairios neprognozuojamos priežastys.
„Infliaciją arba bendrą kainų lygio didėjimą lemia labai įvairūs, kartu ir vienkartiniai, neprognozuojami veiksniai – taip vadinamos „juodosios gulbės“ – ir, deja, jie nutinka“, – sakė centrinio banko vadovas.
Vienkartiniais veiksniais G. Šimkus įvardija Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jo sukeltą neprognozuojamą ekonominį poveikį, taip pat sankcijų Kremliui paketų įtaką, „beprecedentį“ elektros kainų šuolį rugpjūtį, kurį esą taip pat būtų buvę sunku numatyti. Jų įtaka jau pradedama matyti ir galutinėse kainose vartotojams, dar pridūrė jis.
„Matome, kad tie šokai atsispindi ir prekių bei paslaugų savikainoje, o tai po truputį, po tam tikro laiko, persimeta ir į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainą“, – tikino G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, infliaciją Lietuvoje dar lemia ir Lietuvos vidaus veiksniai, susiję su aktyvia darbo rinka, paslaugų kainų augimu, darbo užmokesčio augimu ir kt.
ELTA primena, kad Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija rugsėjį sudaro 22,5 proc.
Tiek kainos kilo lyginant šį rugsėjį su praėjusių metų rugsėju, įvertis apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).
Anot departamento, daugiausia įtakos šiam rodikliui turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Departamento skaičiavimais, per metus labiausiai brango kietasis kuras (166,5 proc.), šilumos energija (130,8 proc.), elektra (89,6 proc.). Dujos pabrango 57 proc.
Iš maisto produktų labiausiai pienas ir jo produktai bei kiaušiniai (47 proc.), aliejus ir riebalai (47 proc.), kava, arbata ir kakava (38,3 proc.) Duona ir grūdų produktai per metus pabrango brango 34,2 proc., mėsa ir jos produktai – 24,1 proc., daržovės – 22,5 proc.
Savo ruožtu restoranų, kavinių ir kitos viešojo maitinimo paslaugos brango 15,7 proc., asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra bei remontas –21 proc.