„Nedidelės valstybės turi ryškių privalumų. Vienas jų – kad atstumas tarp sprendėjų ir tų, apie kuriuos sprendžiama, daug mažesnis, nei didžiosiose šalyse. Tai leidžia taupyt laiką ir greičiau suktis. Kaip matom, deja, ne visada. Nepaisant to, kad „Teltonikos“ projektui buvo dedikuoti žmonės ne tik ministerijose, bet ir Vyriausybėje, kažkur biurokratinė raidė sugebėjo grumstą po vežimu padėt“, – įraše „Facebook“ teigė premjerė.
Jos teigimu, jau šiandien jos prašymu buvo aptarti ir sutarti sprendiniai, kurie panaikins ginčą „tarp kelių ir kabelių“. Juos vėliau penktadienį pristatys susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Kalbėjausi ir su p. A. Paukščiu. Ilgai esam pažįstami ir manau, kad bendraminčiai. Didžiuojuosi tuo, ką „Teltonika“ yra sukūrusi ir jų ambicija. Apgailestauju, kad neindikavo savo susikaupusio rūpesčio man asmeniškai, tikrai galėjo. Bet kadangi visada problemas sprendžiu, tai sprendžiam ir šitą. Dalis sprendimų jau aiškūs“, – nurodė politikė.
Kitos temos pirmadienį bus aptartos su susijusiomis ministerijomis, įmonėmis ir savivaldybe.
„Projektas per svarbus ir per brangus, kad kabotų laukdamas gelbėjimo“, – įrašą baigė ji.
Armonaitė „Teltonikos“ žinią vadina nemalonia staigmena: jeigu įmonė norės, Lietuva gali rasti sprendimus
„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog jai minėta žinia buvo „nemaloni staigmena“, o į procesus ministerija nežiūrėjo biurokratiškai. Vis tik ji tikina, kad Lietuva dar gali rasti sprendimus šioje situacijoje.
„Arvydui Paukščiui ir grupės „Teltonika“ komandai mano kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros. Sprendėme problemas, matydami, kai kas nejuda priisimdavom atsakomybę, kartais už procesus, kurie nuo mūsų ir nepriklausė. Gavom technologiją iš Taivano. Sirgom už bendrą reikalą ir niekada nežiūrėjom biurokratiškai“, – savo feisbuko paskyroje teigė A. Armonaitė.
„Dėl to šio ryto žinia man yra nemaloni staigmena. Taip, biurokratija Lietuvoje gyva, taip dabar kiekviena institucija stumsis nuo savęs, kad tik ji neliktų „kraštinė“ ir vienintelė kalta“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė pažymėjo, kad geras bei Lietuvai reikalingas projektas „nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“.
„Realybė yra tokia, kad kai vieni traukia investicijas, kiti suranda 1000 argumentų ir kelių, kodėl jos negali vykti. Aš tikiu, kad jeigu „Teltonika“ norės, Lietuva gali rasti sprendimus. Ir geras reikalingas Lietuvai projektas nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“, – pabrėžė politikė.
Čmilytė-Nielsen: „Teltonikos“ istorija – didelis smūgis visam investiciniam klimatui
„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla, Liberalų sąjūdžio vadovė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tai įvardino kaip „didelį smūgį investiciniam klimatui“. Ji kelia klausimą, kaip Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė projekto bei ragino rasti išeitį iš susidariusios situacijos.
„Stringančių „Teltonikos“ investicijų istorija yra labai bloga naujiena ir didelis smūgis visam investiciniam klimatui. Sunkiai suprantama, kodėl tiek komunikavę apie investicijų poreikį, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė tokio reikšmingo projekto. Vis tik kalbame apie milijardines investicijas“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Privalu rasti išeitį, kad procesai nebestrigtų, nes jeigu pasitrauks toks projektas iš Lietuvos, tai pamatys visi potencialūs investuotojai. Negalime sau to leisti, tiesą sakant, niekada negalėjome sau leisti tokios prabangios biurokratijos“, – akcentavo ji.
