„Man atrodo tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai nežinau ar jis išvis toks būna, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius. Ribotų išteklių sąlygomis, manau, kad Vyriausybė pasiekė gerą rezultatą ir dėkoju opozicijai, kad ji šį kartą nusprendė nebeboikotuoti biudžeto priėmimo, (...) jie balsavo „prieš“, bet vis tiek balsavo“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Grįžta Mastrichto kriterijų laikymasis į Europos Sąjungos darbotvarkę ir vis tiek reikia tęsti paramą Ukrainai, karinę, humanitarę ir visokią kitokią bei tuo pačiu didinti savo finansavimą gynybai visų pirmą galvojant apie Vokietijos brigados persikėlimą į Lietuvą“, – tvirtino ji.
I. Šimonytė aiškino, kad priėmus biudžetą ramesnis gyvenimas turėtų būti ne tik jai, bet ir visiems šalies gyventojams, nes kiti metai nebus pradėti su „viena dvyliktąja“, kas reikštų mažesnį biudžetą ir didesnį neapibrėžtumą.
„Aš visada užduodu klausimą, o kas jeigu Seimas nebūtų priėmęs biudžeto? Tai būtų kažkiek laiko besitęsusios naujo kažkokio biudžeto parengimo procedūros, galbūt kokia nors Vyriausybės krizė, nelygu kaip balsavimas būtų atrodęs ir būtume pradėję 2024 m. su 2023 m. biudžeto viena dvyliktąja, kas yra mažesnis biudžetas kaip bežiūrėtum“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Kas norėtų gyventi su mažesniu biudžetu vietoje to, kad gyventų su didesniu biudžetu, aš nelabai žinau. Man atrodo tai politiškai normalus procesas, bet tikrai Vyriausybė ruošdama biudžetą ieškojo saiko tarp keleto ugnių, kurios tuo pačiu dega, tai visų pirma turime vis dar neapibrėžtą situaciją, nors kažkokių ekonomikos smukimo ženklų nematome ir neprognozuojame, bet situacija pakankamai neapibrėžta“, – tvirtino ji.
Galiausiai politikė atkreipė dėmesį, kad „už“ biudžeto priėmimą balsavo opozicijoje esantis parlamentaras Antanas Vinkus. Ji pažymėjo, kad minėtas Seimo narys visada balsuoja pagal sąžinę ir už tai premjerė jį gerbia.
ELTA primena, kad Seimo priimtame 2024 m. biudžete numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame Vyriausybės projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
2024 m. vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. neapmokestinamasis pajamų dydys (NPD) didėja iki 751 euro, o minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (apie 709 eurus „į rankas“). Taip pat 5 metams pratęstos investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos.
Seimui antradienį priėmus kitų metų biudžetą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad šalies vadovas dar vertina ar pasirašyti „netobulą“ 2024 m. viešųjų finansų planą. Jo teigimu, sprendimą G. Nausėda priims per 10 dienų – tiek laiko prezidentui pasirašyti biudžetą numato Konstitucija.