„Čia nėra atvejis, kuris nustatytas tik pandemijos metu. Čia nėra didelė paslaptis, kad Lietuvoje yra verslininkų, kurie savo privačius poreikius bando deklaruoti kaip verslo poreikius, kad galėtų nurašyti įsigijimus į sąnaudas tokio mokesčio tikslais, pridėtinės vertės mokesčio atskaita pasinaudoti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Pasak jos, lengviesiems automobiliams pridėtinės vertės mokesčio atskaitymai pagal įstatymą nepriklauso, todėl būna „tokių kuriozinių atvejų“, kai prabangūs automobiliai deklaruojami kaip krovininiai.

„Čia yra turbūt dvigubai blogas dalykas ir, manau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama kontrolės veiksmus, turi šituos atvejus ištirti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo atskirti laikotarpį, kada valstybės paramą gavusios įmonės įsigijo prabangos prekių. Pasak jos, nuo šių metų nauji nukentėjusių įmonių sąrašai sudaromi remiantis griežtesniais kriterijais.

Ministrėa teigimu, VMI dabar papildomai vertina įmonių likvidumą, pelningumą ir kitus rodiklius – atsižvelgiant į juos, sprendžiama, ar įmonė gali būti laikoma nukentėjusia nuo pandemijos. Priešingu atveju jos gautą paramą turi grąžinti.

„Stengiamės taiklinti paramą kiek įmanoma, tačiau nuo sukčių apsisaugoti yra sudėtinga“, – Seime per Vyriausybės valandą teigė ministrė.

Ji priminė, kad iki rudens bus parengti siūlymai peržiūrėti mokestines lengvatas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, remdamsis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, ketvirtadienį pranešė, kad 2020-2021 metais 148 įmonės, gavusios mokestinių lengvatų ar įvairių subsidijų, įsigijo prabangių automobilių, o 32 iš jų pirko naujus „Bentley“ „Maserati“ „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls Royce“.

„Yra pavyzdžių, kai įmonės, oficialiai įtrauktos į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą, pasinaudojo galimybe atidėti mokesčius, gavo prastovų subsidiją už darbuotojų išlaikymą, papildomai dar gavo dosnią valstybės subsidiją verslui ir įsigijo naują prabangų daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės „Range Rover“ visureigį neva įmonės poreikiams“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Majauskas.

Anot jo, viena įmonė prabangų automobilį užregistruodavo kaip krovininį, norėdama susigrąžinti sumokėtą PVM. Be to, ji taip pat gavo valstybės paramą verslui, siekdama padengti automobilio lizingo įmokas.

„Pagal pasirašytą sutartį mokesčių mokėtoja papildomai už šio automobilio įsigijimą iki 2024 metų kompensuos 95 proc. palūkanų“, – sakė M. Majauskas.

„Kažkam tokia veikla gali pasirodyti verslas, mano akimis, tai yra cinizmo viršūnė“, – pridūrė jis.

Pasak M. Majausko, kitas Seimo komitetui žinomas atvejis, kai į nukentėjusių įmonių sąrašus įtraukta bendrovė gavo paramą ir įsigijo naują daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės „Porsche Cayenne“ automobilį. Pagal su valstybine agentūra pasirašytą paramos verslui sutartį valstybė už jį iki 2025 metų kompensuos 95 proc. palūkanų.

„Tai yra tik keletas iš daugelio liūdnų pavyzdžių, kai, tikėtina, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Mano supratimu, pats laikas VMI imtis principingų kontrolės veiksmų ir pasibelsti į kiekvienas duris tų įmonių, kurios mokesčių mokėtojų paramą panaudojo prabangių sportinių automobilių įsigijimui“, – teigė M. Majauskas.

Komitetas VMI prašo išsiaiškinti, ar toks prabangus turtas naudojamas privatiems poreikiams, ar piktnaudžiaujama mokesčių atskaitymais bei valstybės parama. Jei tai pasitvirtintų, mokesčiai turėtų būti sumokėti, o valstybės parama sugrąžinta.

Įmonių pavadinimų M. Majauskas neatskleidė, tačiau anot jo, tai yra nedidelės įmonės, turinčios 20-30 darbuotojų.

VMI Komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė BNS nurodė, kad inspekcija negali atskleisti konkrečių įmonių pavadinimų.

„VMI savo ruožtu įvertins, ar šių įmonių gauta subsidija panaudota pagal paskirtį, t. y. įmonės likvidumui užtikrinti. Jei būtų nustatyta, kad įmonei skirta parama buvo panaudota netinkamai, įmonei reikės ją grąžinti“, – BNS sakė VMI atstovė.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė neseniai Seime teigė, kad bus peržiūrėtos visos taisyklės, reglamentuojančios įmonių turto ar lėšų naudojimą asmeniniams poreikiams. Pasak jos, jeigu būtų įvestas prabangos mokestis, jis būtų taikomas ne tik automobiliams.

VMI vadovė Edita Janušienė yra sakiusi, kad kol kas nenustatytas nė vienas atvejis, kad įmonės, gaunančioms valstybės paramą, būtų įsigijusios prabangių automobilių. Anot jos, sudėtinga įrodyti, jog prabangūs įmonių automobiliai naudojami asmeniniais tikslais. Todėl VMI bando įrodyti ekonominį tokių automobilių nenaudingumą, inspekcija jau pradėjo patikrinimus.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas gegužę Seime teigė, kad prabangių automobilių turėtojai neslepia, jog jie naudojami ir darbo, ir privatiems reikalams, nes tai nedraudžiama.

M. Majauskas kiek anksčiau teigė, kad gyventojai ir įmonės 2020 metais įsigijo daugiau negu 1,6 tūkst. automobilių, kainavusių virš 50 tūkst. eurų, o šiemet per keturis mėnesius – 770. Anot jo, užpernai ir pernai įmonės pirko po 77-76 proc. tokių automobilių, o šiemet – jau beveik 80 proc.

Jo teigimu, žmogus, pirkdamas seną dyzelinį „VW Passat“ automobilį, moka 200 eurų registracijos mokestį, tuo metu įsigijęs „Bentley“ ar „Ferrari“, moka mažesnį arba nemoka visai.