Jis liudijo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme apie savo pažintį su R. Kurlianskiu ir kelis jų susitikimus, vykusius prieš kelerius metus.
R. Kurlianskis yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl šios rekonstrukcijos. Portalo delfi.lt cituojama bylos medžiaga rodo, kad verslininkas galėjo „stumti“ šį klausimą su buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
Buvęs socialdemokratas, šiuo metu priklausantis Socialdemokratų darbo partijai R. Sinkevičius teigė, kad per pirmą susitikimą su verslininku, kai buvo kalbėta dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos, apie tai užsiminta lyg tarp kitko.
„Kalbėjome apie politines aktualijas įvairias, bet tame tarpe buvo kalba apie šitą projektą. Sakiau tą patį (kaip ir kitiems verslininkams), kad tokį projektą ruošiame, kad tai bus tarptautinis konkursas. Kokios tai labai iniciatyvos iš Kurlianskio nepastebėjau“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad „MG Baltic“ neturi kelių tiesimo įmonės. Buvęs ministras teigė, kad savo iniciatyva papasakojo R. Kurlianskiui apie planuojamą konkursą, bet neatskleidė nieko konfidencialaus.
R. Sinkevičius tvirtino, kad būdamas ministru nevengdavo susitikimų „nei su merais, nei su administracijos vadovais, nei su verslininkais“.
„Nesistengiau savęs izoliuoti. Jeigu yra noras susitikti, visada ieškodavau galimybių susitikti“, – kalbėjo eksministras.
Skundėsi Kurlianskiui dėl stringančio projekto
Kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektas buvo įvertintas beveik 170 mln. eurų suma, todėl jam reikėjo pritarimo parlamente. Procesas praėjusios kadencijos Seime strigo, nes dalis parlamentarų skeptiškai vertino didelę projekto kainą.
R. Sinkevičius tvirtino, kad maždaug po metų nuo anksčiau minėto susitikimo dar kartą kalbėjosi su R. Kurlianskiu ir piktinosi dėl stringančio projekto.
„Aš tuo metu turbūt piktinausi, kad Seime niekaip nepriimamas sprendimas“, – teigė buvęs ministras.
Politikas sakė su R. Kurlianskiu susipažinęs praeitame dešimtmetyje, kai jie kartu buvo darbo grupėje kuriant Kauno miesto mokslo ir verslo slėnį.
Dėl neskaidrių ryšių su „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovais 2017 metais buvo atleistas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Jis pats teisėsaugai teigė, kad turėjo tapti kelio rekonstrukcijos viešojo pirkimo komisijos pirmininku.
D. Zabulionis dėl savo atleidimo bylinėjasi teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet vasarį paskelbė, jog jis buvo atleistas neteisėtai, ir nurodė grąžinti D. Zabulionį į darbą. Jis sugrįžo pernai vasario pabaigoje, bet kovą vėl buvo atleistas, o dėl pastarojo atleidimo teisminiai ginčai tęsiasi.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.