Siuva tokius batus, kad užtenka ir 10-ies užsakymų per mėnesį

„Batas man kaip skulptūra – forma ir apimtimis priimtiniausias objektas“, – sakė avalynės dizainerė 40 metų vilnietė Rūta Rimšelienė. Stiliaus namus „Rūta Caesa“ atidariusi moteris jau daugiau nei 15 metų kuria įvairių modelių ir dydžių vienetinius batus moterims, vyrams bei vaikams.

Gera idėja – didelis turtas

R. Rimšelienė Vilniaus universitete studijavo kostiumo ir dailės istoriją, vėliau Dailės akademijoje išklausė menotyros ir dailės praktikos paskaitas, Sank Peterburge kultūros ir meno institute baigė metus trukusią meno teorijos aspirantūrą, taip pat lankė Sank Peterburgo tekstilės instituto avalynės dizaino bei Milano Ars Arpel instituto avalynės dizaino tobulinimosi kursus.

Paklausta, kada pirmąsyk susidurė su autorinių batų kūryba, R. Rimšelienė pasakojo: „Dar studijų metais šalia teorinės veiklos kūriau papuošalus, miniatiūrines rankines, šilko drabužius. Kad įvaizdis būtų vientisas, reikėjo ir avalynės. Pradėjau ieškoti meistrų, kurie galėtų įgyvendinti mano viziją – gausiai dekoruotą, lengvą, žemakulnę.“

Pašnekovė prisiminė, kad kurdama pirmuosius batus didžiausią dėmesį skyrė originaliems kulnams. Tai, pasak jos, buvo šiek tiek avangardinė, meninė kolekcija. „Vienas pirmųjų batų buvo batas-laivas su didele bure. Su juo Kaune dalyvavau vieno modelio konkurse, – prisiminimais dalijosi moteris, prieš 15 metų įkūrusi ir iki šiol vadovaujanti stiliaus namams „Ruta Caesa“.

Įmonei parinktas pavadinimas, anot R. Rimšelienės, turi užkoduotą prasmę – „kilnojamasis turtas“. „Žinote, man labai patiko mintis, kad idėjos yra turtas, kurio iš tavęs niekas negali atimti“, – sakė ji.

Būtinos nuolatinės investicijos

Anot R. Rimšelienės, imantis verslo būtina turėti planą. Tiesa, pati tokio neturėjusi ir iki šiol neturinti. „Turiu tik svajonių ir tai tampa mano siekiu. Savo veiklos netraktuoju kaip verslo, nedidinu pardavimo masto. Nors esu sulaukusi ne vieno pasiūlymo investuoti, niekada nesiekiau masinės gamybos. O norint, kad tai taptų verslu, reikia būtent masinės gamybos. Tokia veikla šiuo metu man neįdomi, nors jau ne vienus metus galvoju apie mažos serijos gamybą“, – atskleidė batų dizainerė.

Pasak jos, iš individualios gamybos gauti didelį pelną labai sunku, mat ši veikla specifinė. Be to, jeigu uždirbi, privalai investuoti į naujoves, medžiagas.

„Kai imiausi šio sumanymo, atkalbėti bandė tie, kurie suprato, kokia sunki tai profesija. Vis dėlto šis darbas man malonus ir, nors kartais, o ypač kai būdavo labai sunku, norėjosi pasitraukti, šioje srityje dirbu jau 15 metų, – pasakojo R. Rimšelienė ir pridūrė veiklą pradėjusi su minimaliomis investicijomis: – Tiesa, vėliau finansiškai padėjo ir šeima, ir artimieji, ir draugai. Šiuo metu turiu tam tikrų finansinių įsipareigojimų.“

Anot kūrėjos, tiek veiklos pradžioje, tiek dabar nuostolių pasitaiko, bet tai jau išmokusi priimti kaip pamokas, kurių svarbu nekartoti.

Lūkesčiai pateisinti

„Nežinau, ar esu rinkoje. Dabartinis mano veiklos etapas pateisina mano lūkesčius“, – sakė R. Rimšelienė, per mėnesį gaunanti 10–20 autorinių užsakymų. Tiesa, tuo pat metu ji siuva batus, kuriuos galima įsigyti iš karto.

Anot R. Rimšelienės, jos veikloje labai svarbus žmogiškasis faktorius. Pavyzdžiui, fabrike prie vieno bato siuvimo gali prisidėti ir šimtas žmonių, o dirbant individualiai jų skaičius svyruoja nuo trijų iki septynių.

Paklausta, ar ilgai trunka sukurti vieną batų porą, R. Rimšelienė pasakojo: „Jei pora kuriama klientui, mažiausias laikotarpis yra 10 dienų. Na, o vestuvinių, šventinių batelių nesiuvu, jei lieka mažiau nei mėnuo. Batų siuvimo sistema turi savų taisyklių.“

Beveik visos medžiagos, iš kurių siuvami batai, yra importuojamos, daugiausia iš Italijos. Odos pakaitalų moteris pasakojo ieškanti ir kitose rinkose. „Kurdama naujas batų poras niekada nežinau, kaip atrodys galutinis rezultatas, nes dirbdama daug improvizuoju“, – sakė ji.

Užsakymams brėžia aiškias ribas

Dizainerė prasitarė, kad pastaruoju metu klientai turi derintis prie jos darbo ritmo. „Aš nesiekiu gaminti batų – siekiu parduoti savo kuriamus modelius, – sakė R. Rimšeliėnė ir pridūrė užsakymus priimanti tik gyvai: – Tiesa, būna išimčių. Pavyzdžiui, jei žmogus, pasimatavęs batą, nori tokio pat, tik kitos spalvos ar panašiai. Dažnai nuolatiniams klientams sukuriu batus nesusitikusi su jais gyvai, mat jie kreipiasi prašydami sukurti ką nors savo nuožiūra.“

Apibūdindama savo klientus, R. Rimšelienė sakė: „Tai žmonės, kurie ne tik vertina rankų darbą, bet ir siekia būti originalūs, išskirtiniai. Jiems svetima masinė gamyba. Tai kūrybingos asmenybės.“

Pasak pašnekovės, rankų darbo kūrinius renkasi išskirtiniai klientai. „Jie man padėjo išgyventi krizes, o aš visada teikiu jiems pirmenybę. Stabilumas yra mano darbo specifika, nors, pripažinsiu, sezoniškumas turi įtakos ir mano veiklai“, – pasakojo batų dizainerė, mažiausiai du kartus per metus klientams pristatanti savo kolekcijas (nebūtinai viešai).

Paklausta apie konkurenciją, išskirtinės avalynės kūrėja teigė nesibaiminanti sveikos konkurencijos. „Manau, per 15 metų subūriau klientus, kuriuos tenkina mano kūryba. Pirkėjų turiu iš viso pasaulio, nors dėl patogumo dauguma jų – lietuviai“, – sakė moteris.

Greita sėkmė – trumpalaikė

R. Rimšelienės įsitikinimu, laikui bėgant atkrinta tie kūrėjai ir gamintojai, kurie siekia greitai uždirbti ir išgarsėti, o ilgas ir sunkus darbas, stabilumas, užtikrina sėkmę kūrybingiems žmonėms.

„Tik neseniai supratau, kad atėjo riba, kai mano vardas pradeda dirbti man. Manau, investicijos sugrįš ir galbūt neš realų pelną tik ateityje. Tai ne ta sritis, kur greitai uždirbami pinigai“, – sakė moteris, brėžianti aiškią ribą tarp kūrybos ir paprasčiausio pinigų kalimo.

„Balandžio viduryje su dizainere Indra Dovydėnaite atidarome bendrą studiją“, – d-atsisveikindama pasidžiaugė avalynės dizainerė R. Rimšelienė.

Skaičiai

10–20
Tiek autorinių užsakymų per mėnesį

10 dienų
Tai trumpiausias laikas, per kurį sukuriama ir pasiuvama batų pora

Nuo 3 iki 7
Tiek žmonių prisideda prie vieno bato kūrimo ir siuvimo

Naujame „BZN start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie pirmųjų sostinėje įkurtų itališkos virtuvės restoranų savininkės vilnietės Justės Kaselienės sėkmingą verslą: „St.Valentino“, „Pomodoro“ ir ledainių „Valentino“ tinklus, kurie atlaikė net dvi didžiausias pastarųjų metų ekonomikos krizes. Numeryje pristatomos verslininkų klaidos, verslo pradžios žingsniai, finansavimas, patarimai apie tai kaip plėtoti verslą svetur. Pamatysite kūrybingiausias pasaulio reklamas, sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.