„Diskusijų Seime, koalicijoje, Vyriausybėje metu išgirdome papildomus prioritetus, keliams, švietimui, neformaliam švietimui. Tie papildomi pasiūlymai biudžete buvo atliepti, koalicijoje svarstyta, aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad sklandžiai biudžetas bus priimtas laiku“, – antradienį LRT radijui teigė G. Skaistė.
Užsimindama apie „vieną dvyliktąją“ kvietė prisiimti pilną atsakomybę
Tuo tarpu kalbėdama apie tai, kodėl biudžeto svarstymo metu tiek ji, tiek Vyriausybės vadovė buvo užsiminusi apie „vienos dvyliktosios“ galimybę, ministrė tvirtino, kad tokiu būdu kvietė parlamentarus prisiimti atsakomybę ir įsivertinti savo balso įtaką sprendimų priėmimui.
„Gal šiek tiek kviečiant prisiimti atsakomybę, nes dažnai žmonės neįvertina savo vieno balso įtakos bendram sprendimų priėmimo procesui. Tačiau toks yra faktas, įstatyminės procedūros, jeigu biudžetas nėra priimtinas, mes tiesiog gyvensime pagal vieną dvyliktąją, tai reiškia, kad kitų metų pirmas mėnesis bus šių metų viena dvyliktoji“, – sakė politikė.
„Tai reiškia, kad pensijoms mokėti papildomai pinigų nebūtų, darbo užmokesčiui didinti taip pat pinigų nebūtų, todėl tie sprendimai, vienaip ar kitaip neprisiimant pilnos atsakomybės už biudžeto priėmimo procesą – jie taip pat turi pasekmes. Tai labiau fakto konstatavimas, kviečiant prisiimti pilną atsakomybę“, – pažymėjo ji.
Nepriėmus biudžeto šalis metus pradeda su viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto. Pagal įstatymą, laiku nepatvirtinus valstybės biudžeto jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto vienos dvyliktosios išlaidų.
Apie tokią galimybę premjerė užsiminė po to, kai lapkričio pirmoje pusėje iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas, už tokį siūlymą balsavus opozicijos frakcijų atstovams ir dviem „laisviečiams” – Ievai Pakarklytei ir Tomui Vytautui Raskevičiui.
Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.