Trečiadienį surengtame komisijos posėdyje paaiškinimus teikė Teisingumo ministerijos ir VVTAT atstovai.
Jo metu A. Matulas priminė, kad vienas iš komisijos uždavinių – nustatyti priežastis, atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
„Ar jums neatrodo, kad šis punktas pakankamai lengvai gali būti pritaikytas jūsų tarnyboms? Ar jums niekada nešovė mintis pasidomėti, ar maisto produktai į Lietuvą yra tiekiami tokie patys, o galbūt skirtingi?“, – VVTAT atstovų klausė konservatorius.
VVTAT ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis iš pradžių pastebėjo, kad Seimo narys „kažkaip suplakė viską į vieną vietą“, o tada paaiškino, kad tarnyba dirba kitaip.
„VVAVT prioritetas produktų saugoje, pavyzdžiui, yra žaislai. Visi straipsniai žiniasklaidoje buvo inicijuoti mūsų tarnybos, dėl to, kad mes baudėme, ypač už žaislus, kur gali vaikai pasismaugti, patekti į gerklę. Žiniasklaida net nerašytų, jei mes neskirtume sankcijų.
Jei kalbate apie spalvą, ar labiau žaisliukas šviečia, ar mažiau – tokie tyrimai nebuvo atliekami, nes nebuvo tokių skundų. Teisės aktai numato privalomą informaciją, kuri turi būti etiketėse“, – sakė M. Močiulskis.
Laukia vieningo protokolo
Posėdyje taip pat dalyvavusi Teisingumo ministerijos teisinių institucijų departamento teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė pabrėžė, kad kalbant apie žemesnės kokybės maisto produktus, reikia išskirti dvi tyrimų rūšis.
„Viena yra produktų sudėties tyrimai, kita – dėl nesąžiningos komercinės veiklos. Čia yra dvi skirtingos institucijos: maisto ir veterinarijos tarnyba dirba su laboratoriniais tyrimais, kitos – su teisiniu tyrimu, ar buvo nesąžiningos veiklos požymių.
Laboratorinis tyrimas – ne tik musų, bet ir visų Europos Sąjungos šalių problema. Nes dabar jau atliktus tyrimus verslas kvestionuoja, kad jie buvo atlikti metodologiškai neteisingai“, – sakė ji.
A. Giedraitytė teigė, kad Europos Komisija paprašė Jungtinių tyrimų centro sukurti vieningą testavimo protokolą visoms valstybėms narėms.
„Kad produktai būtų vieningai atrenkami ir daromos vieningos išvados. Tas protokolas turėtų atsirasti 2018 metų kovo mėnesį“, – sakė ji.
Mėsainiai visur vienodi
Žemės ūkio viceministras Saulius Savickas Seimo nariams aiškino, kad jei viena ar kita prekė skirtingose šalyse atrodo vienodai, tai tokia ir turi būti.
„Paimkime greito maitinimo restoranus, tai ar jūs Amerikoje valgysite mėsainį, ar Lietuvoje, ar Kinijoje – jis bus visada vienodo skonio, tiksliai pagal tą pačią receptūrą, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje parduodamas.
Čia turime tokį atvejį, kai ta pati pakuotė, tik mažomis raidėmis parašyta, kad žuvies yra 12 proc. mažiau, druskos tris kartus daugiau, ką Slovakijos ir Austrijos atvejai parodė. Tuo metu pakuotė ta pati, prekės ženklas tas pats“, – sakė jis.
DELFI primena, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23 iš 33 produktų receptūra.
Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Spalį sudaryta komisija analizuoja, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.
Komisija taip pat turėtų išsiaiškinti, kodėl VMVT produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
Planuojama, kad komisija darbą baigs 2018 metų pavasarį.