„Aš manau, kad po tų paskutinių faktų, kurie paaiškėjo žiniasklaidoje paskelbus pavardes, pačius metodus ir būdus, kurie panašūs į tam tikrą reketo formą, tai ši istorija jau nebeturėtų būti vien tik diskusijos ir vertinimai politikų, visuomenės tarpe. Manau, mes rasime būdą ir galimybes, kad visa tai, kas yra išsakyta pono Paukščio, būtų įvertinta ir kompetentingų teisėsaugos institucijų“, – trečiadienį TV3 televizijai sakė S. Skvernelis.
„Manau yra svarstoma (kreiptis į teisėsaugą – ELTA), galbūt Vyriausybė pasikreiptų. Tikrai turėtų taip padaryti. Jeigu ne –tikrai atsiras, kas Seime tą iniciatyvą padarys“, – pažymėjo jis.
S. Skvernelio teigimu, susipažinus su naujausia A. Paukščio informacija, „Teltonikos“ istorijos „neįmanoma palikti ramybėje“.
„Jeigu mes dar iš pradžių galvojome, kad tai susiję su tam tikru neveiklumu ar požiūrio, profesionalumo neturėjimu, nesuvokimu, kiek yra svarbios investicijos, tai dabar įsijungus į tą istoriją atskiroms asmenybėms ir labai aiškiai formuojant naratyvą, toliau žeminantį šią įmonę, bandant pritempti faktus dėl jų produkcijos galimo prekiavimo ar buvimo Rusijoje, ir paskui paaiškėjus paskutiniams faktams – manau, kad kompetentingos institucijos turi labai aiškiai įvertinti“, – pakartojo Seimo pirmininkas.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys lapkritį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje, mat, anot jo, šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Tiesa, nors sulaukė šalies politikų ir institucijų dėmesio bei pažadų spręsti kylančias problemas, netrukus A. Paukštys užsiminė, jog visi jo projektai „ėmė lėtėti“ po to, kai jis finansiškai parėmė šalies vadovą Gitaną Nausėdą jo rinkiminės kampanijos metu.
Kiek vėliau buvusiai Vyriausybei sugriežtinus dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis, „Teltonikos“ savininkas negailėjo kritikos šiam sprendimui. Jis neatmetė, kad nueinančioji valdžia tokį sprendimą priėmė vadovaujantis asmeniškumais ir kerštavo dėl kilusio skandalo, kai buvo paviešinta informacija apie šalies institucijų negebėjimą spręsti biurokratines problemas.
Tiesa, netrukus pati „Teltonika“ sulaukė kritikos viešojoje erdvėje – skelbta, esą įmonės produkcija vis dar yra prekiaujama Rusijoje ir Baltarusijoje. A. Paukštys tai neigė ir netrukus interviu tinklalaidėje politika.lt pateikė savo matymą. Verslininkas užsiminė apie buvusius susitikimus su signataru Albinu Januška, tuometiniais Seimo nariais, siekiant vystyti ryšius su Taivano pramone, atsisakymą remti Povilo Malakausko ir kunigo Algirdo Toliato iniciatyvą. Nors tiesiai klausiamas, ar buvusi valdžia prisidėjo prie kylančių iššūkių jo verslui, A. Paukštys nei patvirtino, nei paneigė, jis tikino, kad tam tikri „sutapimai“ visą situaciją padaro aiškesne.
JAV sprendimas riboti lustų eksportą į Lietuvą rodo vertybinės užsienio politikos nesėkmę
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu nesėkmę.
„Tai kelia nuostabą. Mes demonstravome tokią šiltą betarpišką draugystę, bet, kaip matėme, nei lustų gamykla čia atsirado, nei mes tapome tarp tų šalių, kurios turi išimtis kaip draugiškos šalys“, – trečiadienį Tv3 žinioms kalbėjo S. Skvernelis.
„Matome, kad tai buvo galbūt daugiau skirta politinei retorikai ir kažkam tai galbūt vieną kitą medalį užsikabinti kaip politikui“, – svarstė jis.
Į svarstymus, kad ribodama DI lustų eksportą JAV siekia apsisaugoti, kad šios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją, Seimo pirmininkas tvirtina, kad tai netiesa. Pasak jo, Lietuvos saugumo tarnybos sėkmingai užkerta kelią šių šalių žvalgybos veiklai šalyje.
„Mūsų veiksmai, kurie valstybės padaryti, Valstybės saugumo departamento žingsniai, labai stipriai apsunkino galimybę priešiškų šalių žvalgybai dirbti čia šalyje. Tai yra netiesa, jeigu taip parašyta“, – aiškino jis.
Siekdama išlaikyti lyderystę dirbtinio intelekto varžybose JAV ribos lustų eksportą
Trečiadienį portalas 15min.lt paskelbė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį paskelbė apie naujus ribojimus, kuriais siekiama išlaikyti Amerikos lyderystę dirbtinio intelekto varžybose.
Todėl, kaip aiškina portalas, siekdama apsisaugoti, kad pažangiausios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją, JAV ribos dirbtinio intelekto vystymui naudojamų lustų eksportą.
Anot portalo, išimtis bus taikoma tik 18 artimiausių JAV partnerių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Švedija, Suomija, Norvegija, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Australija, Prancūzija, Airija, Italija ir keletas kitų. Iš viso į JAV sąjungininkų sąrašą pateko 10 Europos Sąjungos (ES) narių, bet 17 – nepateko.
Tačiau, anot portalo, nei Lietuvos, nei kitų Baltijos šalių, nei Lenkijos šiame sąraše nėra.