Savo ieškinio jokiu būdu neatsisakys
Praėjusią savaitę Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė tvirtino, kad dalis verslo ruošiasi teikti ieškinį, surinkti 9 tūkst. parašų. Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius pirmadienį laidoje „Piniginiai reikalai“ tvirtino, kad tai – tik pradžia, parašų esą bus be galo daug, nes šiuo metu ruošiami grupiniai ieškiniai.
„Mes nekvestionuojame pačio karantino ar to, kad yra draudžiama prekyba. Mes kvestionuojame tai, kad smulkusis verslas yra diskriminuojamas stambaus verslo atžvilgiu. Matome protekcionistinę valstybės politiką, kada net ir sunkmečiu išskirtinai sudaromos sąlygos klestėti ir daryti biznį tik didiesiems prekybos tinklams ir gamintojams, didiesiems perdirbėjams.
Mes žinome, kad visame pasaulyje kenčia smulkusis verslas, bet pabrėžiame, kad turtingos valstybės sau gali leisti drausti prekiauti smulkiam verslui, kompensuodamos svariai ir sukurdamos kompensacinius mechanizmus. Tuo metu tokios silpnos valstybės kaip Latvija, Estija ir Lietuva negali sau to leisti“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo V. Butkevčius.
„Žinome, kad Lenkijoje pirmasis instancijos teismas laimėtas, pripažinta, kad valstybėje nesant įvestos nepaprastosios padėties, Vyriausybė peržengia savo įgaliojimų ribas ir negalėjo uždrausti smulkaus verslo veikimo“, – pridūrė jis.
Praeitą savaitę Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė išsakė viltį, jog Vyriausybė priims sprendimus, dėl kurių kreiptis į teismą nereikėtų. Premjerė Ingra Šimonytė taip pat vylėsi, kad Vyriausybė sprendimus priims greičiau nei bus pateikti ieškiniai. Be to, antrajame verslo pagalbos pakete pagalba numatyta smulkiesiems verslininkams ir turgavietėms.
Tačiau Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas pabrėžia, kad jokiu būdu neatsisakys šio kelio kreiptis į teismą, ir smulkieji prekybininkai eis iki galo.
„Jokiais būdais nebus atsisakyta šio kelio. Ką pasakė Dalia Matukienė – jos žodžiai. Bet šio proceso iniciatoriai yra Lietuvos prekyvietės ir turgavietės, mes šį klausimą ir iškėlėme Smulkaus ir vidutinio verslo taryboje. Vienas grupinis ieškinys – vartotojų, kurių buvo pažeistos teisės. Kitas grupinis ieškinys – Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių, kurios bandys įrodyti, kad buvo pažeistas konkurencijos įstatymas, kuriame įtvirtinti lygios ir teisingos prekybos principai“, – komentuoja V. Butkevičius.
„Kodėl šiandien smulkusis verslininkas paliktas pragyventi už 260 Eur, viso to akivaizdoje Seimo nariai pasididino atlyginimus ir visiškai neįsigilinama, kaip tam žmogui pragyventi. Labiausiai akis drasko didžiųjų prekybos tinklų interneto svetainėse esančios nuolaidos. Negi jie galvoja, kad net ir pandemijos metu reikia daryti biznį ir stengtis apgaudinėti žmones, naudojant įvairius rinkodaros tikslus? Kai senoliai yra iškrapštomi iš savo saugių namų, kad nusipirktų su 50 ar 60 proc. ne pirmo būtinumo produkciją?“ – klausia jis.
Dubnikovas: pinigų pasiskolinti galime, bet žlugdysime ateities kartas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pažymi, kad LVK nariai neturi jokių intencijų kreiptis į teismus ar kitais būdais ieškoti žalos, organizacija esą visada skatina diskusijas.
„Valstybė, mokesčių mokėtojai, pasiskolinome 5 mlrd. Eur, kurie buvo įlieti į rinką dalinai arba pilnai. Man labai gaila, kad šioje diskusijoje minimas sakinys, kad verslas ketina kreiptis į teismą, teikti visuomenę į teismą. Tai yra nesąžiningas dalykas, nes turime suprasti, kad tai yra karui prilygstanti situacija.
Dalis žmonių, ypač smulkiųjų verslininkų, labai stipriai nukentėjo, juos belieka užjausti. Dar dalis verslininkų nukentėjo, kurie dirbo pagal individualią veiklą ir mokėjo mažesnius mokesčius, ir šiandien negali pretenduoti į didesnę paramą. Tačiau mes turėtume susitelkti. Šioje vietoje dar belieka palaukti, nes jeigu bus atidarytos prekybos vietos, atidarytas judėjimas tarp savivaldybių, kas yra visiškai prieš verslą, mes dėl to negauname pajamų, iš tiesų matysime vėl trečią bangą. Galbūt panašią kaip Airijoje, kuri buvo didesnė, nei buvo galima tikėtis, ir matysime mirštančius žmones. Jokia gyvybė negali atpirkti jokių pajamų“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Verslo atstovas abejoja, kad uždraudus prekybos tinklams prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, smulkieji iš to išlos: „Kaip reaguoti ir kaip užgniaužti prekybą ir neleisti įvardintų prekių pardavinėti, tai – viena iš komponenčių, kurią galima daryti. Bet abejoju, kad smulkiesiems verslininkams tai padės, kad kažkas negalės nusipirkti vieno ar kito darbužio, aksesuaro šiandien.“
Be kita ko, jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu miestuose žmonių yra dešimtimis kartų mažiau, todėl neverta kalbėti apie tai, kad didieji verslai šiuo metu lobsta ar stipriai išlošia. Anot jo, reikia laukti vakcinacijos, kurios dėka po kurio laiko bus galima saugiau jaustis. Šiandien, M. Dubnikovo teigimu, esame karo stovyje.
„Gaila, kad verslo termino vartojimas yra keliamas prieš visuomenę. Aš suprantu, kad tai viešųjų ryšių akcija, bet visuomenės padavimas į teismą, kad reikia kompensacijų mechanizmų, kurių šiandien fiziškai negalima. Mes negalime pasiskolinti tiek pinigų. (...)
Supraskime, kad ne valstybė remia verslą, o mokesčių mokėtojai. Pakankamai ar nepakankamai, remiame visi sutelkę pečius kiek galime. Vienintelis papildomas kelias – papildoma skola iš užsienio valstybių. Skola, su kuria turėsime gyventi du šimtmečius. (...) Pinigų pasiskolinti mes galime, bet mes žlugdysime ateities kartas“, – atkreipia dėmesį LVK atstovas.
M. Dubnikovas pridūrė, kad jeigu 260 Eur parama savarankiškai dirbantiesiems padidėtų dvigubai iki 520 Eur, ji vis tiek neišgelbėtų, o tai būtų milžiniška našta mokesčių mokėtojams.
„Turime šioje vietoje rasti krislą tiesos ir sąmonės, kad galėtume šį laikotarpį išgyventi“, – sako jis.
Advokatas: yra galimybių pagrįsti ieškinį
Praeitą savaitę paaiškėjo jau ir sprendimas pirmojoje tokio tipo byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundą, kuriuo buvo prašoma atlyginti 34 tūkst. eurų žalą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas. Įmonė su tokiu sprendimu nesutinka ir ruošiasi jį skųsti. Įmonę atstovaujantis advokatas Nerijus Zaleckas laidoje kalbėjo, kad šia byla keliamas teisėtumo ir proporcingumo klausimas.
„Mes savo ieškinyje, kurį pateikėme teismui, jokiu būdu nesakome, kad nereikėjo karantino. Sakome priešingai – jis buvo reikalingas, bet buvo pirmiausia neteisėtas, nes Vyriausybė neturėjo tokių įgaliojimų tą padaryti. Turėjo teisę įvesti karantiną, įvesti specialias verslo vykdymo sąlygas, t. y. kad reikia laikytis atstumo, dėvėti kaukes ir pan. Bet neturėdama įgaliojimų Vyriausybė uždraudė verslą. Kad ir kaip būtų sunku, bet reikia laikytis įstatymų“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios galimybės laimėti „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ ir smulkiųjų verslininkų ieškinį teisme, jis tikina, jog yra galimybių ieškinį pagrįsti.
„Smulkiųjų byloje būtų keliamas vienas iš klausimų, kuris yra mūsų byloje, – proporcingumas ir diskriminacija skirtingų verslų. Mes manome, kad turime teisines galimybes tą ieškinį pagrįsti ir jį pagrindžiame. Mūsų nuomone, į šį klausimą turi atsakyti ne Administracinis teismas, o Konstitucinis. (...) Sutariama, kad yra daug neatitikimų su Konstitucija, todėl ir teikiame teismui prašymą, kad jis pasikreiptų į KT išaiškinimo, kokie yra Vyriausybės įgaliojimai karantino metu ir kuo jie skiriasi nuo įgaliojimų, įvedus nepaprastąją padėtį.
Įdomu, kad pagal Konstituciją, net ir įvedus nepaprastąją padėtį, kuriai taikomi daug griežtesni reikalavimai, nėra numatyta, kad gali būti ribojama nuosavybės teisė ar ūkinės veiklos laisvė. Įdomu, kodėl Vyriausybė ėmėsi riboti tokias teises, kurių net negali riboti, įvedus nepaprastąją padėtį“, – kalbėjo N. Zaleckas.
Pirmadienį ruošiasi atverti mažas ne maisto paramas, žadama parama turgavietėms
Pirmadienį Vyriausybė pritarė karantino atlaisvinimo planui ir trečiadienį ketina teikti svarstyti konkrečius atlaisvinimus verslui nuo kitos savaitės.
Kaip po Vyriausybės posėdžio informavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, papildomi 2 mln. eurų bus skiriami turgaviečių prekybininkams, kurie turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos.
Kompensacijos dydis sieks 300 eurų. A. Armonaitė paaiškino, kad ši priemonė galiojo ir pirmojo karantino metu. Vyriausybė pasitarime pritarė šiai priemonei.
„Antra priemonė yra gana svarbi turgaviečių prekiautojams. Mes norime jiems kompensuoti turgavietės mokestį. Ši koncepcija yra 2 mln. eurų vertės. Suprantame, kad dalis ne maisto produktais prekiaujančių turgaus prekeivių turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos. Dėl to norime tai kompensuoti. Kompensacijos dydis bus 300 eurų ir svarbu, jog vieno mėnesio turgavietės prekybos vietos nuoma sudaro apie 150 eurų, tai reiškia, jog už du mėnesius jiems kompensuosime“, – sakė A. Armonaitė.
Žadama, kad jau kitą pirmadienį galės atsidaryti ne maisto prekių parduotuvės, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų. Taip pat grožio paslaugas bus galima teikti užtikrinant, kad vienam klientui tektų bent 20 kvadratinių metrų ploto, o aptarnaujant tik vieną asmenį. Taip pat reikės užtikrinti kitus reikalavimus, testavimą. Be to, iki trečiadienio turi būti paruošta formuluotė, kaip būtų galima prekiauti lauke.