Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebėjo, kad M. Jurevičius gali kreiptis dėl socialinės piniginės paramos, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada artimiausiomis savaitėmis patvirtinti naują individualaus vertinimo tvarką.
Savo ruožtu M. Jurevičius sakė taip: „Planuoju kreiptis į teismą dėl absoliučios neteisybės mano atžvilgiu, kad dėl valstybės darbuotojų kaltės esu paliktas be jokių pajamų“.
Planavo eiti į kursus
„Delfi“ redakcijai parašęs M. Jurevičius pasakojo, kad individualia veikla užsiėmė nuo 2016 metų iki 2020 metų spalio 1 dienos.
„Kovą prasidėjo pandemija ir pirmas karantinas, teko užsidaryti, bet viskas neatrodė labai baisiai. Vilniaus miesto savivaldybė, iš kurios nuomojausi patalpas, karantino metu neskaičiavo nuomos mokesčio, o iš Užimtumo tarnybos gaudavau 257 eurų paramą į mėnesį.
Pasibaigus karantinui, nuo birželio 1 dienos pradėjau vėl dirbti, deja, vasara, kai būna pats prekybos pikas, nes daug turistų, buvo labai prasta, nes jų beveik nebuvo.
Prasilaikiau iki rugsėjo pabaigos ir įvedus naujus sugriežtinimus, bei daugėjant COVID-19 atvejų ir nematant greitų prošvaisčių nuo spalio 1 dienos paviljono nuomą nutraukiau ir pasiskambinęs į Užimtumo tarnybą buvau patikintas, kad gausiu 200 eurų paramą bei galėsiu eiti į kursus. Tą ir suplanavau padaryti, o pavasarį planavau grįžti į verslą.
Taigi nuo spalio 1 dienos išregistravau individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį dirbau ir užsiregistravau Užimtumo tarnyboje. Deja, dėl netrukus paskelbto naujo karantino jokie mano norimi kursai nebuvo galimi, o kas žiauriausia, nuo šių metų sausio 1 dienos man buvo nutraukta ir 200 eurų į mėnesį išmoka“, – pasakojo jis.
„Delfi“ jau ne kartą rašė apie savarankiškai dirbančius asmenys, kurie buvo nutraukę veiklą prasidedant antrajam karantinui. Dėl jų Seime jau užregistruota pataisa.
M. Jurevičius dėstė, kad daug susirašinėjo tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
„Deja, pasirodo, per anksti užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, mano nelaimei tarp pirmo ir antro karantino, todėl jokia parama, jokia išmoka ar subsidija man nepriklauso“, – sakė vyras.
Verslininkas aiškino, kad užsiregistravo, nes negalėjo tuščiai mokėti už nuomą po 1,1 tūkst. eurų per mėnesį.
„Žinoma, kad nebūčiau registravęsis, jei tik žinojęs būčiau, dabar bent iki balandžio pabaigos gaučiau po 260 eurų į mėnesį ir galėčiau susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį už praėjusius metus.
Kokią teisę turėjo Užimtumo tarnybos darbuotojai mane užregistruoti, o dabar atrašinėti, kad niekas nepriklauso, nes ne laiku užsiregistravau. Tai štai kaip mūsų valstybė rūpinasi savo piliečiais per jų pačių paskelbtą karantiną, sužlugdytą verslą, ogi palieka be jokių pajamų ir be jokių verslo galimybių“, – dėstė M. Jurevičius.
Nuo spalio 7 dienos iki sausio 1 dienos M. Jurevičius iš Užimtumo tarnybos gavo tris išmokas po 200 eurų, kurių viena buvo nepilna (ne už visą mėnesį).
Gali kreiptis paramos
SADM atstovai „Delfi“ priminė, kad su finansiniais sunkumais susiduriantys asmenys gali kreiptis dėl kelių rūšių paramos. Pirma – fiksuoto dydžio išmoka.
„Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gauna 260 eurų dydžio išmoką, jeigu atitinka šias sąlygas:
Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
Vyriausybei paskelbus karantiną, dalies savarankiškai dirbančių asmenų veikla nėra ribojama ir jie gali tęsti darbą, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais. Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis taip pat gali – turi pakartotinai kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – rašoma atsakyme.
Antroji – darbo paieškos išmoka.
„Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėnesius iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norėdami gauti darbo paieškos išmoką, gyventojai turi registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti ar dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse“, – dėsto SADM.
Trečioji – socialinė piniginė parama.
„Su finansiniais sunkumais susiduriantys asmenys gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Nustatant teisę į šią paramą, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Savivaldybės taip pat turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą (vienkartines, tikslines, periodines, sąlygines pašalpas ar kitą socialinę paramą), jeigu situacija to reikalauja“, – paaiškino SADM.
Savo ruožtu Užimtumo tarnybos atstovai nurodė į jau minėta 260 eurų dydžio paramą.
Ruošia individualų vertinimą
EIM komentare „Delfi“ pastebėjo, kad jie kartu su SADM 2020 metų gruodžio 30 dienos įsakymu patvirtino sąrašą veiklų, kurioms karantino metu buvo nustatyti tiesioginiai ir netiesioginiai ribojimai.
„Prieš pasirašant įsakymą, šis sąrašas taip pat buvo derintas su Valstybine mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija. Visi kodai į šį sąrašą buvo traukiami atsižvelgiant į karantino metu nustatytus ribojimus ir galimybę vykdyti veiklą nuotoliniu būdu arba tokių galimybių nebuvimą.
Siekiant padėti individualiai dirbantiesiems, EIM ir SADM, atsižvelgusios į individualiai dirbančiųjų prašymus, patikslina, kad kiekvieno savarankiškai dirbančio asmens, kuris nepateko į VMI skelbiamą nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sąrašą, atvejis bus vertinamas individualiai.
Taip pat individualiai bus sprendžiami ir dalies savarankiškai dirbančiųjų, kurių veikla nėra ribojama ir jie gali dirbti, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais, atvejai“, – nurodė jie.
Patikinta, kad atliekant individualų vertinimą, bus atsižvelgta į 2019 ir 2020 metais gautas pajamas.
„Individualią veiklą vykdantiesiems reikės kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri priims sprendimą dėl subsidijos skyrimo. Artimiausiomis savaitėmis planuojami galutiniai sprendimai, numatantys konkrečius terminus ir tvarką, nuo kada prasidėtų individualus vertinimas“, – nurodė ministerija.