Vienas iš susirūpinimą keliančių pavyzdžių – strateginę reikšmę turinčios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždaryme dalyvaujanti Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ dukterinė įmonė „Nukem Technologies“.
Anksčiau ji priklausė vokiečiams, bet 2009 metais parduota „Rosatom“ valdomai „Atomstroyexport“.
„Ignalinos AE uždarymas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) dėmesio centre. Jeigu mes manome, kad šiuo klausimu visiškai kontroliuojame procesus, tai, mano nuomone, nėra tikslu.
Jeigu mes įsileidžiame „Rosatom“ įmones uždarinėti strateginį objektą, tai mes turime arba visiškai tą procesą kontroliuoti, arba turėtume pagalvoti apie tai, kad mūsų strateginiuose sektoriuose dirbtų patikimos įmonės ir patikimi partneriai“, – LRT televizijai sakė Seimo narys Vytautas Bakas.
Kaip DELFI informavo Ignalinos AE komunikacijos vadovė Ina Daukšienė, „Nukem Technologies“ šiuo metu dalyvauja dviejuose eksploatavimo nutraukimo projektuose: laikinoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekse.
I. Daukšienė sakė, kad šie projektai finansuojami iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymu.
„Nukem Technologies“ savo darbus Ignalinos AE pradėjo 2005 metais ir dirbs iki 2021 metų pabaigos“, – sakė Ignalinos AE atstovė.
Reikia keisti įstatymus
Vyriausybė šiuo metu yra parengusi naują Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo redakciją.
Pagal ją, į strategiškai svarbius ūkio sektorius investuojantys arba su strateginę reikšmę turinčiomis įmonėmis dirbti norintys subjektai būtų tikrinami operatyvinę, žvalgybinę ar kontržvalgybinę veiklą vykdančių institucijų. Taip pat – sugriežtėtų strateginėse įmonėse vadovaujančių asmenų atranka.
V. Bakas DELFI sakė, kad tokias pataisas rengti paskatino ne tik Ignalinos AE atvejis, tačiau apie kitus jis šiandien pasakoti dar negali.
NSGK pirmininkas šiuo metu inicijuoja platų politinių partijų ir verslo grupių ryšių parlamentinį tyrimą.
„Negaliu pasakoti daugiau, nes tai susiję su mano tyrimu, bet buvo ne vienas atvejis ir mastai yra tikrai įspūdingi. Aš darau viską, kad juos išviešinčiau. Aš labai noriu apie tai kalbėti, bet kol kas negaliu“, – DELFI sakė jis.
V. Bako teigimu, didžiausias dėmesys sutelktas į problemas strateginėse įmonėse.
Priimti kuo greičiau
Energetikos viceministras Simonas Šatūnas taip pat sakė, kad naujo įrankio nacionaliniam saugumui užtikrinti reikia ne tik dėl Ignalinos AE.
Jis aiškino, kad pakeitus įstatymą, tiekėją ar darbų rangovą būtų galimą atmesti ne tik dėl to, kad jis pasiūlė per didelę kainą arba turi per mažai patirties, bet ir dėl to, kad kelia įtarimų saugumą užtikrinančioms institucijoms.
„Reikėtų Seimo rudens sesijoje jį (įstatymą – DELFI) priimti, nes po to nusimato didelių konkursų Ignalinoje ir būtų gerai pradėti naudoti šį įrankį“, – DELFI sakė S. Šatūnas.
Energetikos viceministras taip pat ramino, kad dėl „Nukem Technologies“ dalyvavimo Ignalinos AE labai nerimauti nereikėtų.
„Jie stato dvi radioaktyviųjų atliekų saugyklas. Vieną jau pastatė, ten jau apie 20 proc. kuro sukrauta. Dabar baiginėja antrą – tai, kaip ir viskas“, – sakė jis.
Vis dėlto, viceministras pastebėjo, kad atominės uždarymas yra ilgas procesas. Anksčiau skelbta, kad iškrauti kurą iš abiejų reaktoriaus blokų planuojama iki 2022 metų.
Gynyboje irgi tikrins
Vyriausybė taip pat yra parengusi gynybos ir saugumo srityje atliekamų viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Kaip DELFI sakė ūkio viceministras Ramūnas Burokas, jos suteiktų teisę perkančiajai organizacijai neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams ar subrangovams, kurie nėra registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje.
„Įstatymo pakeitimais taip pat nustatomos platesnės galimybės atmesti teikėjo, apie kurį perkančioji organizacija turi operatyvinę, žvalgybinę ar kontržvalgybinę veiklą vykdančių institucijų pateiktos informacijos dėl jo nepatikimumo, pasiūlymą“, – pridūrė jis.
Viešųjų pirkimų tarnybos gynybos ir saugumo pirkimų skyriaus vedėja Živilė Cibutavičienė sakė, kad tokius pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija, turėdama blogos patirties, kai pirkimus laimėjo būtent ne ES valstybės narės tiekėjas.
„Pateikti siūlymai yra labai reikalingi, siekiant atriboti priešiškų valstybių tiekėjų dalyvavimą gynybos pirkimuose“, – sakė ji.
Įstatymo projektu taip pat numatoma galimybė atmesti tiekėjus, apie kuriuos yra gauta informacijos dėl jų nepatikimumo.
„Šis siūlymas taip pat inicijuotas Krašto apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad pirkimuose pasitaiko dalyvaujančių tiekėjų, apie kurių veiklą Lietuvos žinybinės institucijos turi tam tikros informacijos, kuri nesuderinama su valstybės interesų apsauga, o tokių tiekėjų dalyvavimas pirkime galėtų pakenkti saugumo interesams.
Iš esmės tokia pat galimybė numatyta ir ES direktyvoje, reglamentuojančioje gynybos pirkimus, tad šiuo pakeitimu tiesiog tiksliau perkeliama direktyvinė nuostata. Manome, kad šis pakeitimas labai reikšmingas ir svarbus, turint mintyje gynybos pirkimų specifiką, jų reikšmę nacionaliniam saugumui“, – sakė Ž. Cibutavičienė.
Rusai remontavo sraigtasparnius
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) visuomenės informavimo skyrius DELFI pateikė tokį pavyzdį, kai viešąjį pirkimą gynybos srityje laimėjo ne ES tiekėjas:
„2016 metais Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių kapitalinio remonto paslaugų pirkimą laimėjo įmonė, kuri pasitelkė trečiųjų šalių subtiekėjus (įskaitant ir subtiekėjus, registruotus Rusijos Federacijoje) nurodytai paslaugai atlikti“.
Ministerijos atstovai taip pat nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjo pasiūlymą, tik kai jis neįrodo savo patikimumo įslaptintų pirkimų atveju, t.y. jeigu nepateikia patikimumo pažymėjimo.
„Krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos pirkimų praktikoje susiduria su situacija, kai turimi įslaptinti šaltiniai įrodo, kad parduodamos prekės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (pavyzdžiui, perkant karines elektronines sistemas), tačiau teisinių priemonių, leidžiančių atmesti tokius gaminius pasiūliusių tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, į įstatymą nėra perkelta, nors tokios galimybės numatytos ES teisėje.
Taigi šiuo pakeitimu siekiama suteikti galimybę perkančiosioms organizacijoms vykdant tiek įslaptintus, tiek neįslaptintus pirkimus atmesti tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, kai turima įrodymų (įskaitant atvejus, kai šie įrodymai susiję su tiekėjo valdymu, akcininkais ar jo tiekiamų prekių, įrangos ypatybėmis), kad šie ūkio subjektai nėra patikimi, kaip tai būtina, kad nekiltų rizika saugumui“, – paaiškino KAM atstovai.