Diana pasakojo turinti mažą nuosavą verslą – užsiimanti žaislų ir pavadėlių šunims gamyba.
Jos klientai, kaip sakė, ją pasiekiantys per socialinius tinklus, todėl būtent per ten vyksta užsakymai, o atsiskaitymai, kaip įprasta, bankiniais pavedimais.
Visgi įdomybė, kaip teigė, yra tai, kad klientai, darydami pavedimą, patys įrašo pavedimo paskirtį, kas, gerai neapgalvojus, gali sukelti ir papildomų problemų, apie kurias ir įspėja mergina.
„Viena moteris užsisakė šuns žaislą. Ji man atsiuntė banko išrašą, kad pavedimas atliktas, tačiau jis man taip ir neįkrito.
Kitą dieną iš banko gavau žinutę, skambutį, laišką į savo paskyrą ir visur kur, kad mano įmonė turi pasiaiškinti, kokiu pagrindu moteris man sumokėjo 23 Eur. Pasirodo, pavedimo paskirtyje jos buvo įrašyta: „už Kubą“, bet geriausia dalis yra ta, kad tai yra tos moters šuns vardas, kuriam buvo gamintas žaislas“, – pasakojo Diana.
Pasak jos, bankas paprašė pateikti reikiamus dokumentus ir paaiškinti, kaip vykdyti mokėjimai susiję su Kubos šalimi. Galiausiai, išsiaiškinus situaciją, pavedimas buvo įskaitytas.
„Bet mes tikrai turime šunų, kurių vardai yra Hera, Koksas ar kažkokie. Todėl reikia suprasti, kad įvedimo paskirtis yra labai svarbi, nors tai mums, pirmas toks kartas“, – juokėsi ji.
Dėl situacijos ir mokėjimo paskirties pildymo „Delfi“ užklausė ir „Swedbank“, į kurį ir buvo darytas minėtas pavedimas.
„Swedbank“ vykdo griežtą rizikos valdymo politiką, todėl netoleruoja mokėjimo pervedimų paskirtyje jokių įrašų, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų.
Tokias mokėjimo operacijas stabdome, o jų neįvykdžius – lėšos grąžinamos atgal į sąskaitą. Todėl gyventojus raginame mokėjimo paskirties laukelyje nenaudoti žodžių, kurie gali būti siejami su neteisėta veikla, pavyzdžiui, kontrabanda, ginklai, arba šalių pavadinimų, kuriems gali būti pritaikytos sankcijos“, – sakė jis.
LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė bendrai tikino, kad bankai privalo užtikrinti, kad jų teikiama mokėjimų infrastruktūra nesinaudotų grėsmę kitiems keliantys asmenys.
„Jei bankas šių reikalavimų nesilaikytų, jis gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su juo bendradarbiavimą. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinių bei tarptautinės teisės aktų ir praktikų.
Principas „Pažink savo klientą“ (angl. „Know your client“) įpareigoja finansų įstaigas surinkti aktualius duomenis apie visus savo klientus. Apibendrinant, bankai privalo pažinti savo klientą, žinoti, kokia veikla jis verčiasi, užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei prireikus informuoti teisėsaugos institucijas apie galimus nusižengimo atvejus.
Prieš pradedant dalykinius santykius, klientui teikiama užpildyti anketa, kurią vėliau reguliariai prašoma atnaujinti. Taip pat svarbi ir informacija, kliento teikiama naudojantis kasdienėmis finansinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, formuojant mokėjimo pavedimus“, – teigė ji.
Pasak atstovės, žiniasklaidoje jau buvo aprašyta atvejų, kai klientas, pavyzdžiui, turėjęs grąžinti nedidelės vertės sumą bičiuliui, mokėjimo paskirtyje įrašė nelegalių veiklų pavadinimus ir dėl to sulaukė banko prašymo patikslinti norimo atlikti pavedimo paskirtį.
„Automatinės bankų stebėsenos sistemos leidžia reaguoti į nustatytus raktažodžius.
Tad, nurodant mokėjimo paskirtį, reikėtų vadovautis nuostata, kad jai galioja teisėtumo normos. Konkrečius stebėsenos kriterijus ir praktikas kiekvienas bankas nustato pats, atsižvelgdamas į geriausias tarptautines patirtis“, – sakė V. Kiguolienė.