Sausis
3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.
3 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – joje kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų.
4 d. Pasaulyje plintant koronaviruso omikron atmanai, oro bendrovės iš Lietuvos laikinai sustabdė skrydžius 20-čia krypčių.
7 d. Lietuvoje baigtas tiesti 165 km ilgio dujotiekis su Lenkija.
12 d. Vyriausybė patvirtino išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios ji turi būti nutraukta.
12 d. Vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijaus Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ paskelbė iš Mindaugo Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijusi visas (daugiau kaip 10 proc.) su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.
20 d. Lietuvos teismai galutinai atmetė galimybę Serbijos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūrai iš Dariaus Mockaus kontroliuojamos „MG grupės“ valdomos grupės „Alita“ atgauti 11,4 mln. eurų.
20 d. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atidaryta maždaug 20 mln. eurų vertės Vokietijos polimerų gamintojos „Rehau“ gamykla.
27 d. „Ignitis grupė“ pranešė, jog Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginius už 30 mln. eurų (be PVM) įrengs konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Conresta“.
27 d. Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu.
Vasaris
1 d. Lietuva nutraukė „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitą geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą
2 d. Vilniaus taryba leido „Vilniaus viešajam transportui“ įsigyti 159 troleibusus už 92,4 mln. eurų.
5 d. Beveik devynis mėnesius galiojęs galimybių pasas Vyriausybės sprendimu sustabdytas neribotam laikui.
8 d. Prasidėjo neterminuotas „Achemos“ darbuotojų streikas, reikalaujant bendrovės vadovybės pasirašyti dvejų metų trukmės kolektyvinę sutartį, kuri numatytų naujas darbo apmokėjimo sąlygas.
9 d. Europos Komisija patvirtino 435 mln. vertės paramą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms.
18 d. „Ignitis grupės“ vadovu ir valdybos pirmininku antrai kadencijai perrinktas Darius Maikštėnas.
23 d. Austrijoje Rusijos prokuratūros prašymu sulaikytas bankrutavusios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas.
24 d. Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį sustabdytas tris savaites vykęs „Achemos“ darbuotojų streikas.
25 d. „Klaipėdos naftos“ akcininkai pritarė SGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimui iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, iš kurios jis buvo nuomojamas nuo 2014 metų.
26 d. Vyriausybė uždarė šalies oro erdvę Rusijos lėktuvams.
Kovas
14 d. „Nasdaq“ Vilniaus birža sustabdė prekybą Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ akcijomis, po dviejų dienų apribota ir „Inter RAO Lietuvos“ galimybė disponuoti sąskaitomis.
17 d. Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias 9 proc. tarifas už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
23 d. „Ignitis“ pranešė nebepirksianti rusiškų dujų bei neatsiskaitysianti rubliais su Kremliaus kontroliuojamu koncernu „Gazprom“.
31 d. Europos Komisija patvirtino beveik 155 mln. eurų Lietuvos paramą daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu statybai Vilniuje.
Balandis
1 d. Bendrovė „LTG Infra“ pasirašė beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ dėl tilto per Nerį prie Jonavos statybos. Tiltas yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto dalis.
2 d. Per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį nutrauktas rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams paliekant tik tranzitą į Kaliningradą. Tokiu būdu Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų.
7 d. Lietuvių kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“ vertė pasiekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, ji tapo antruoju Lietuvos „vienaragiu“.
10 d. Dėl Europos Sąjungos sankcijų Kėdainių trąšų gamintoja „Lifosa“ sustabdė veiklą.
19 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų, kurioje buvęs tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
22 d. Europos Komisija patvirtino 6,4 mlrd. vertės paramą Lietuvai iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo – maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2014–2020 metais.
22 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Finansų ministerijai pasirašius taikos sutartį, teismas nutraukė bylą dėl „Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo akcijomis programos.
27 d. Iš Kauno intermodalinio terminalo per Lenkiją į Ukrainą išvyko pirmasis bandomasis „LTG Cargo“ traukinys, skirtas išgabenti Ukrainos grūdus.
Gegužė
1 d. Pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos.
6 d. „Luminor“ bankas „Orlen Lietuvai“ suteikė 100 mln. eurų paskolą didelės apimties rekonstrukcijai besirengiančios įmonės apyvartos lėšoms. Po kelių dienų „Orlen Lietuva“ pradėjo beveik du mėnesius truksiantį 80 mln. eurų vertės kapitalinį remontą.
17 d. „Lietuvos geležinkelių“ grupė apie atleidimą įspėjo 1950 iš maždaug 8 tūkst. darbuotojų.
17 d. Seimas antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą, taip pat įstatymų pakeitimus, kuriais elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui antrajam pusmečiui skirta 570 mln. eurų, nuo liepos nutarė iki 540 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
17 d. „Bitė Lietuva“ pranešė pasirašiusi 5G įrangos tiekimo ir tinklo modernizavimo sutartį su švedų „Ericsson“. Pasak bendrovės, tai didžiausia investicija į ryšių tinklus per visą jos istoriją.
17 d. Lietuvos paštas dėl prastos įmonės finansinės padėties apie atleidimą įspėjo beveik 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų.
20 d. Elektros biržos operatorė „Nord Pool“ sustabdė prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“, o Lietuva sustabdė jos importą.
25 d. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją.
30 d. Vyriausybė antrajam metų pusmečiui patvirtino subsidijas gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalų tarifą – nuo liepos iki gruodžio pabaigos už elektrą buitiniams vartotojams dengiama iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o už dujas – iki 54 centų už kubinį metrą.
31 d. JAV finansinių technologijų „vienaragis“ „DriveWealth“ Vilniuje atidarė pirmąjį tarptautinį padalinį.
31 d. Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis išpirko 80 proc. grupės akcijų iš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių ir tapo vieninteliu grupės akcininku. Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą.
Birželis
1 d. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupei „Bitė Group“ pradėjo vadovauti Pranas Kuisys.
2 d. „Epso-G“ išplatino 75 mln. eurų pirmąją Baltijos šalyse su darnumu susietų obligacijų emisiją.
2 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės paskelbė nuo birželio 1-osios atsisakiusios „Inter RAO Lietuvos“ teiktos balansavimo energijos.
7 d. Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektui skirta 170 mln. Europos Sąjungos paramos.
8 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo.
9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
18 d. Lietuva uždraudė plieno ir juodųjų metalų tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį. Rusija pareikalavo nutraukti draudimą ir kaltino Lietuvą pažeidus tarptautinius susitarimus, Vilnius teigė, kad tai yra dalis kovo mėnesį priimto ketvirtojo ES sankcijų paketo.
22 d. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė Egidijų Lazauską.
28 d. Seimas Gamtinių dujų įstatymo pataisomis uždraudė į Lietuvą importuoti rusiškas gamtines dujas, išskyrus jų tranzitą į Kaliningrado sritį.
28 d. Apeliacinis teismas atmetė daugiau nei 240 mln. eurų vertės Energetikos ministerijos ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“.
28 d. Seimas pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų – vadinamajam proveržio – paketui.
29 d. Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse pradėta keturių bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba.
30 d. VERT panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas, o įmonės kreditoriai nusprendė inicijuoti neteisminį jos bankrotą.
Liepa
1 d. Baigėsi antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas – nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai.
1 d. Bankrutavęs bankas „Snoras“ pranešė, jog jo nemokumo administratorius ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikiai baigė teisinį ginčą dėl buvusių banko vadovų ir akcininkų finansinių operacijų, kuriomis šie į užsienio bankus pervedė dideles pinigų sumas. „Julius Baer & Co Ltd“ įsipareigojo sumokėti „Snorui“ 105 mln. eurų.
1 d. „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų.
1 d. Buvęs įmonės „Energijos skirstymo operatorius” valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris paskirtas grupės „Epso-G“ vadovu.
4 d. „Orlen Lietuva“ po beveik du mėnesius trukusio kapitalinio remonto atnaujino gamybą ir pradėjo veikti maksimaliu pajėgumu.
5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai paskelbė: Vyriausybė teisėtai pripažino, kad Ispanijos tiltų ir kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
13 d. Europos Komisija atnaujintomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį ir iš jos per Bendrijos teritoriją eksklavo poreikiams.
21 d. Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ šalia Jonavos už 64 mln. eurų (be PVM) pradėjo tilto per Nerį statybas.
Rugpjūtis
5 d. Nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ pranešė keičianti visų klientų sutartis bei pasirinkusius fiksuotas kainas nuo rugsėjo perkelianti į su birža susietą kintamos kainos planą.
7 d. „Lifosa“ po keturių mėnesių pertraukos atnaujino veiklą.
9 d. „Ignitis grupė“ pranešė, jog Stokholmo arbitražas dėl nebaigtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statybų kalta pripažino buvusią pagrindinę jų rangovę, restruktūrizuojamą Lenkijos statybų bendrovę „Rafako“.
11 d. „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose pradėjo įgyvendinti didžiausią per veiklos Lietuvoje istoriją 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą.
17 d. Elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje didmeninė valandos kaina pasiekė 4 tūkst. eurų už MWh.
22 d. „LTG Cargo“ pradėjo vadovauti Eglė Šimė.
22 d. Grupei „Epso-G“ pradėjo vadovauti Mindaugas Keizeris.
29 d. Baigtas statyti fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija – tvora ir pjaunanti viela įrengta apie 550 kilometrų atkarpose.
Rugsėjis
1 d. Jonavos „Achema“ laikinai sustabdė veiklą.
1 d. Šiaulių bankas – paskutinis iš visų bankų – nutraukė bet kokius mokėjimus tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos ūkio subjektų.
8 d. Kauno apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“.
13 d. Šiaulių apygardos teismas atvertė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos. Kaltinimai joje pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovą Tomą Eikiną.
14 d. „Lifosa“ antrą kartą per metus laikinai sustabdė gamybą.
23 d. SBA grupė Klaipėdos rajone atidarė naują daugiau nei 65 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamybos įmonę „Inno Line“.
23 d. Konkurencijos taryba leido Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausiam akcininkui Igoriui Udovickiui įsigyti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų.
27 d. Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių tinkle pradėjo veikti penktos 5G ryšys.
Spalis
5 d. Kenos pasienio punkte įrengta ir bandomuoju režimu veikti pradėjo 5,6 mln. eurų kainavusi traukinių rentgeno kontrolės sistema.
6 d. „LTG Infra“ paskelbė 1,3 mlrd. eurų (su PVM) vertės konkursą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimui tarp Kauno ir sienos su Latvija.
10 d. Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija rugsėjį pasiekė 24,1 proc. – tai buvo didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.
10 d. „Klaipėdos nafta“ maždaug pusę terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavo keturioms Latvijos ir Lenkijos įmonėms.
13 d. „Lifosos“ vadovu paskirtas jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas.
18 d. Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 900 mln. eurų, išleisdama naują 5,5 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir papildydama 300 mln. eurų šių metų pavasarį išleistą 10 metų trukmės emisiją.
21 d. „Teltonika IoT Group“ atidarė 34 mln. eurų vertės technologijų centrą Molėtuose.
28 d. Laikinai sustabdyti oro bendrovės „Brussels Airlines“ tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Briuselį.
31 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl 13 mln. eurų vertės 37,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų įsigijimo.
Lapkritis
1 d. Įsigaliojo atsiskaitymų grynaisiais ribojimai – tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais galima tik iki 5 tūkst. eurų.
1 d. „Achema“ po dviejų mėnesių pertraukos vėl atnaujino trąšų gamybą.
7 d. Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taivane, jai vadovauja Paulius Lukauskas.
7 d. Pranešta, kad lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“.
9 d. „Hanner Group“ už 53 mln. eurų pardavė Rygos biurų pastatą „Place Eleven“ Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ fondui.
21 d. EK patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, pagal kurį penkeriems metams šalies žemės ūkiui bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų.
22 d. Seimas priėmė 2023 metų valstybės biudžetą su 4,9 proc. BVP deficitu.
22 d. EK paskelbė, kad 2023 metų valstybės biudžetas ne visiškai atitinka ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, be to, pirmą kartą bus atlikta nuodugni Lietuvos apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų.
23 d. Šiaulių bankas bei investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ pasirašė 40,2 mln. eurų vertės mažmeninio verslo jungimo sutartį.
24 d. Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ pradėjo vadovauti Renaldas Radvila.
25 d. „Ignitis grupė“ pranešė į iki 218 megavatų galios vėjo jėgainių parką Plungės rajone investuosianti apie 300 mln. eurų.
28 d. Paskelbta, kad visuomeninio tiekimo populiariausio standartinio plano vienos laiko zonos tarifas pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų būti 56,5 cento už kWh (su PVM), o su valstybės kompensacija – 28 centai.
28 d. Vyriausybė iš pareigų atleido korupcija įtariamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Mantą Staškevičių.
30 d. Paskelbta, kad medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios vertė pasiekė 6,06 mlrd. eurų, laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse.
Gruodis
1 d. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų grupių „Danske Bank“ filialui Lietuvoje pradėjo vadovauti banko Informacinių technologijų centro vadovas Giedrius Dzekunskas.
1 d. Lietuva kiek vėluodama pateikė Europos Komisijai pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).
2 d. Apeliacinis teismas paskelbė, kad „Klaipėdos nafta“ savo darbuotojams ir vadovams neturėjo teisės nemokamai suteikti akcijų, tačiau nepritaikius restitucijos akcijų grąžinti ar žalos atlyginti nereikės.
5 d. Vilniuje prasidėjo neterminuotas viešojo transporto darbuotojų streikas reikalaujant geresnių sąlygų ir didesnių atlyginimų.
6 d. Lapkritį iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pašalintas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pranešė, kad traukiasi iš pareigų. Prieš tai žlugo opozicijos inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo juo. 8 dieną jis pranešė, jog traukiasi iš valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) Seime.
7 d. Europos Sąjunga paprašė Pasaulio prekybos organizacijos sudaryti arbitrų kolegiją Bendrijos ginče su Kinija dėl šalies apribojimų importui iš Lietuvos.
9 d. „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ pranešė iš bendrovės „Lietuvos rytas“ įsigijusi naujienų portalą lrytas.lt.
13 d. Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė rekordinę beveik 73 mln. eurų baudas.
19 d. ES energetikos ministrai Briuselyje pasiekė susitarimą dėl viršutinės dujų kainos ribos – ji sieks 180 eurų už megavatavalandę.
19 d. „Achema“ laikinai sustabdė amoniako gamybą.
19 d. Lietuvos bankas pagerino šių metų BVP augimo prognozę nuo 2,1 iki 2,5 proc., o kitų metų – nuo 0,9 iki 1,3 procento.
20 d. „Lifosa“ po trijų mėnesių pertraukos pradėjo veikti sumažintu pajėgumu.
21 d. Finansų ministerija pagerino šių metų BVP prognozę nuo 1,6 iki 2,4 proc, o kitų metų – sumažino nuo 1,4 proc. iki 0,7 procento.
22 d. „Vilniaus viešojo transporto“ administracijai pasiekus susitarimą su profsąjunga, pustrečios savaitės trukęs vairuotojų streikas sostinėje sustabdytas.
22 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė sutartį su aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ dėl naujų investicijų į Vilniuje, Liepkalnyje, kur bus išvystytas „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parko antrasis etapas – grupė žada investuoti 96 mln. eurų ir sukurti dar 700 darbo vietų.
23 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui: elektros kaina nuo sausio didėja 17 proc., dujos brangsta 17-37 proc.
29 d. „Ignitis grupė“ pranešė perkanti saulės projektus vystančią įmonę Latvijoje, preliminari investicijų suma sieks iki 213 mln. eurų.