Nuo vasario galėtų laisvėti kai kurie ribojimai verslams
Seimo vicepirmininkas pažymi, kad karantino ribojimų dinamika rodo, kad atvejų Lietuvoje mažėja, todėl tikisi, kad pavyks po truputį atlaisvinti kai kurių verslų ribojimus.
„Nors mažėjimas – trapus, tikiuosi, kad Vyriausybė per artimiausią laikotarpį galės priimti sprendimus, kurie būtų atidžiai priimti laipsniškam verslo laisvinimui ir sąlygų gerinimui“, – sako jis.
„Nors situacija išlieka sudėtinga, aš asmeniškai būčiau už tai, kad tam tikruose sektoriuose turėtume atskaitos tašką ir atlaisvintume sąlygas veikti. Tada, natūralu, valstybės paramos, subsidijų reikėtų mažiau, o būtų išsaugota daugiau darbo vietų, jei jos yra lauke ar viduje su visomis apsaugos priemonėmis, o klientai nesigrūda – išsidėstę pakankamai dideliais atstumais“, – priduria V. Mitalas.
Iš diskusijų Vyriausybėje jis teigia suprantantis, kad nuo vasario mėnesio galėtų būti svarstomas tam tikrų priemonių atlaisvinimas.
Anot jo, Vyriausybė, tardamasi su mokslininkais, galėtų išskirti aiškius atskaitos taškus – nuo kiek atvejų per dieną būtų galima svarstyti apie atskirų ribojimų panaikinimą.
„Mokslininkai, kurie konsultuoja Vyriausybę, anksčiau buvo paminėję 200 atvejų per dieną. Anksčiau teko domėtis ir vertinti NVSC pajėgumus, galbūt galėtų būti didesnis skaičius – 400 atvejų per dieną, kai NVCS nekiltų didesnių nepatogumų atsekti kontaktus, kurie susiję su užsikrėtusiais asmenimis.
Vertinant šį rodiklį reikėtų įvertinti ir kitą – sveikatos įstaigų užkrautumą atskirai pagal lovas. Čia situacija prieš keletą savaičių buvo itin sudėtinga. Dabar su mažėjančiais skaičiais galbūt pradės gerėti, bet medikai turės tarti savo žodį – kokia reali sveikatos sistemoje situacija“, – pažymi Seimo vicepirmininkas.
Prekybininkai galėtų atsiverti pirmiausia
Prekybininkai Vyriausybės prašo, kad palaipsniui būtų atidaromos ne maisto parduotuvės. Pirmiausia jie siūlo atverti parduotuves, kurių plotas siekia iki 2 tūkst. kv. m ir kurios turi įėjimą iš lauko. V. Mitalas šiam siūlymui pritaria.
„Prekybininkai turėtų atsistoti į laipsniško atidarymo eilę. Sektorius – didelis, o smulkiųjų verslininkų yra pakankamai nemažai, didelė jų dalis turi galimybių prekiauti – vystyti veiklą su įėjimu iš lauko. Prie pirmosios grupės, kuriuos atlaisvinimas galėtų paliesti, manau, smulkieji prekybininkai galėtų atsidurti, jei per artimiausią laikotarpį nepamatysime atkritimo ir nepamatysime, kad į Lietuvą atkeliauja pavojingos ir užkrečiamos naujos viruso atmainos“, – komentuoja V. Mitalas.
Sporto klubams teks palaukti
Dėl karantino nuo pernai lapkričio negalinčių veikti sporto klubų atstovai taip pat Vyriausybės prašo svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą, nes spalį-kovą surenkama daugiausiai pajamų šiame sektoriuje. Tačiau dėl šio sektoriaus pirmumo atlaisvinimo V. Mitalas abejoja.
„Anksčiau mokslininkai teigė, kad sporto klubai yra vieta, kur žmonės sportuoja, sušyla, natūraliai giliai kvėpuoja, todėl rizika užsikrėsti koronavirusu yra santykinai didesnė, susirenka pakankamai nemažai ir žmonių. Kokiomis sąlygomis sporto klubai galės veikti ir kada veikti – klausimas Vyriausybei. Mano supratimu, gali būti tam tikras atskyrimas, kuriuose sektoriuose yra saugesnis buvimas, nuo sporto klubų“, – sako jis.
Anot jo, atėjus pavasariui, kai kurios sporto veiklos galėtų būti vykdomos santykinai mažiau užkrečiamoje aplinkoje – lauke: „Mano supratimu, tai būtų logiškas sprendimas.“
Mokesčių lengvatas turizmui vertina atsargiai
Turizmas – bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi verslo šaka. Lietuvos verslo konfederacija pateikė pasiūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pandemijos ribojimų nukentėjusiam turizmo verslui pirmiausiai, o paskui – sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms taikyti lengvatinį 5 proc. PVM. Tokį siūlymą V. Mitalas vertina atsargiai.
„Su mokesčių pakeitimais ir mokesčių lengvatomis reikia elgtis labai atsargiai. Asmeniškai laikausi nuostatos, kad visgi ne mokesčių lengvatomis mes turime grįsti požiūrį į ekonomiką ar atskiras verslo šakas, bet aiškia stabilia mokesčių sistema, kurioje mes siekiame mažesnių mokesčių ir jų stabilumo.
Mano žiniomis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atskirai svarsto ir lyg yra teigiamas nusiteikimas skirti atskirą subsidijų dalį būtent labiausiai nukentėjusiems sektoriams, kurie buvo visiškai sustabdyti, rezervuoti tam tikrą sumą jiems. Neabejotinai turizmo, viešbučių ir apgyvendinimo paslaugų verslas galėtų papulti į šią schemą“, – pažymi V. Mitalas.