Pirmasis teismo posėdis vyko gegužės pradžioje, byla toliau nagrinėjama antradienį ir trečiadienį, BNS patvirtino Energetikos ministerija.
Pasak jos, tikimasi, kad Švedijos apeliacinis teismas sprendimą priims šių metų viduryje.
Jei 9 mln. eurų Lietuvai kainavęs arbitražo sprendimas būtų visiškai ar iš dalies panaikintas ir pripažintas negaliojančiu, tai atvertų Lietuvai galimybes toliau ginti vartotojų interesus ir siekti, kad jiems būtų atlyginta „Gazprom” dėl itin brangiai pirktų dujų padaryta žala, preliminariais skaičiavimais, siekianti 1,5 mlrd. eurų.
Aktyvus pasirengimas bylos svarstymui ir procesinių dokumentų teikimas teismui truko daugiau nei dvejus metus.
Kai kurie teisininkai anksčiau skeptiškai vertino Lietuvos galimybes anuliuoti arbitražo sprendimą. Pasak jų, tokia galimybė yra labiau teorinė, ja bandoma išnaudoti visus įmanomus teisinius būdus. Teisininkai teigė, kad tokiu būdu Lietuva tikisi ginčą su „Gazprom“ baigti taikos sutartimi.
Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą nagrinėjęs Stokholmo arbitražas 2016 metų birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.
Arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.
Prašymą anuliuoti arbitražo sprendimą Švedijos apeliaciniam teismui Lietuva pateikė 2016 metų rugsėjį.