„Taivanas ruošia investicinį fondą, kurio pradinis kapitalas turėtų siekti 200 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lėšas planuojama investuoti į tiek Lietuvai, tiek Taivanui strategines pramonės šakas. Taip siekiama sukurti ilgalaikį ekonominį ryšį tarp Lietuvos ir Taivano“, – spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė jis.
E. Huangas nurodė, kad fondo valdymo detalės bus aptartos tarp Taivano Nacionalinio plėtros fondo, Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ir Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų.
„Noriu pabrėžti, kad šis fondas bus finansuojamas iš Taivano Nacionalinio plėtros fondo. Tai yra taip vadinamas „verslo angelas“ investuotojas daugeliui pasaulinių technologijų bendrovių, pavyzdžiui, yra investavęs į „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“. Fondas turi daug patirties ir žinių vystant pramonę.
Ruošiame dar vieną ir dar didesnį investuotojų finansavimo mechanizmą, kuris bus paremtas Taivano centrinio banko, kuris valdo penktą pagal dydį pasaulyje užsienio rezervą. Dėl detalių toliau diskutuosime su Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijomis“, – sakė jis.
E. Huangas vėliau patikslino, kad investicijos planuojamos į puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų ir kitas panašaus pobūdžio pramonės šakas. „Lazeriai yra Lietuvos pramonės karūnos brangakmenis“, – pridūrė jis.
Atstovybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų yra paskelbta ir stipendijų programa, kurios metu 20 lietuvių studentų Taivane galės studijuoti puslaidininkių gamybos technologijų studijas.
„Tai pirmasis žingsnis padedant Lietuvai kurti tvirtą puslaidininkių industrijos pagrindą“, – tvirtino E. Huangas.
Jis akcentavo, kad Taivanas viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kuri turi savo gerai išvystytą puslaidininkių gamybos sistemą.
Puslaidininkių pramonė
E. Huangas taip pat teigė, kad Taivanas įsteigė savo puslaidininkių korporacijų darbo grupę, kurios darbotvarkės viršuje – Lietuva.
„Darbo grupę sudaro Taivano Nacionalinė plėtros taryba, Ekonomikos ministerija ir Mokslų bei technologijų ministerija – reaguoti į Lietuvos siekį plėtoti savo puslaidininkių pramonę. Pramonę, kuri yra beveik visų šiuolaikinių technologijų pagrindas“, – teigė atstovybės vadovas.
Taivano atstovas nurodė, kad darbo grupę per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą išsiųs ekspertų komandą, kuri įvertins šalies galimybes ir pasiūlys plėtros strategiją.
„Reikalinga pagalba iš Taivano šiuo klausimu bus taip pat teikiama, atsižvelgiant į strategiją“, – akcentavo jis.
Perima prekes
E. Huangas sakė, kad pastaruoju metu Taivanas perėmė 120 Kinijos nelegaliai blokuotų konteinerių su lietuviškomis prekėmis.
„Šiuo metu negaliu atskleisti, kokios tai prekės ir įmonės. Taip norime apsaugoti Lietuvos įmones nuo tolimesnių trečiosios šalies veiksmų“, – sakė jis.
Pranešėjas dar nurodė, kad Taivanas sieks padidinti lietuviškų prekės ženklų atpažinimą.
„Jungdami Lietuvos ir Taivano verslininkus, platinimo kanalus, dar labiau atversime Taivano rinką lietuviškiems pieno, grūdų ir kitiems produktams“, – sakė jis.
Dirba su „Invega“
E. Huangas dar atskleidė, kad yra pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Taivano „Export–Import“ banko ir Lietuvos „Invega“.
„Ketinama pasirašyti susitarimą, kurio pagrindu būtų sukurta skolinimo priemonė, leisianti atverti 10 mln. dolerių vertės kredito liniją. Lėšos palankiomis sąlygomis galėtų būti skolinamos įmonėms Lietuvoje, jei jos turėtų tiekėjų Taivane“, – sakė jis.
E. Huangas spaudos konferencijos pradžioje sakė suprantantis, kad Lietuva yra precendento neturinčios, nedeklaruotos ir neteisėtos Kinijos atakos auka.
Tuo metu spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Taivano užsienio reikalų viceministras Harris Ho-jen Tsengas sakė, kad iššūkiai, kuriuos patiria dabar Taivanas ir Lietuva, „yra beprecedenčiai“.
„Kinija naudoja prekybą kaip priemonę mums grasinti taikomu ekonominiu spaudimu bei hibridine ataka ir taip siekiant mus suskaldyti viduje“, – sakė jis.
Pastaruoju metu Lietuvos ir žemyninės Kinijos santykiai yra pašliję dėl praėjusiais metais Vilniuje atidarytos Taivano atstovybės. Kinija Taivaną laiko savo dalimi ir baudžia šalį pripažįstančias valstybes.
Lietuvos verslininkas susiduria su oficialiai nepaskelbtomis ekonominėmis sankcijomis, pavyzdžiui, sunkumais muitinėje. Skelbta, kad kai kurios tarptautinės korporacijos buvo įspėtos nebendradarbiauti su Lietuva, jei nori dirbti su Kinija.