Taip pat kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas S. Ž., jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Abiems nuteistiesiems byloje paskirtas ir įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam nei savaitės laikui be leidimo, sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Sprendimą per 20 dienų dar galima skųsti apeliaciniam teismui.
Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Ž. savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Ž. mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.
Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Ž., žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.
2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Ž. ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.
Pats S. Ž., teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.
Teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų. Teismas atmetė gynybos versiją, kad dalis įrašų buvo padaryti neteisėtai.
„Objektyvūs bylos duomenys tai patvirtina ir leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. Furmanavičius padarė nusikalstamą veiką (...), prekybą poveikiu“, – teigė teisėjas.
G. J. Furmanavičius ir jo gynėjas Valdemaras Bužinskas žada sprendimą skųsti.
„Pasitarsime su advokatu, įvertinsime visas aplinkybes, manau, išnaudosime visas procesines galimybes sprendimą skųsti“, – žurnalistams tvirtino G. J. Furmanavičius.
Advokatas ir pats nuteistasis neneigia, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.
„Galvoju, kad teismas neatsižvelgė į gynybos išsakytas pastabas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu padarytus įstatymų pažeidimus, nukrypimą nuo suformuotos Aukščiausiojo teismo praktikos ir vis dėlto rėmėsi šiais pokalbiais“, – tvirtino advokatas.
Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.
G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.