Baltarusijoje sunku turėti planą B
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakoja, kad kol kas verslas yra laukimo režime.
„Svarstomi keli scenarijai, bet iš esmės tai visi laukia, kuo tas pasibaigs. Šiandieną kažkokių kliūčių Baltarusijoje pagamintą produkciją, kuri pagaminta lietuviškose įmonėse ar toms įmonėms, kurios teikia paslaugas, didesnių problemų nematyti, bet kol kas dar anksti priimti kažkokius sprendimus ar daryti kokias išvadas. Po savaitės kitos mes gal galėsime matyti, ar sustojo kokie transporto srautai, gamyba dėl vienų ar kitų priežasčių užsidarė ar sulėtėjo“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Anot jo, verslui sunku šioje šalyje turėti planą B, tenka greitai reaguoti į susiklostančią situaciją.
„Jeigu užsidarytų sienos arba ES paskelbtų sankcijas Baltarusijai, Baltarusija paskelbtų alternatyvias sankcijas ES ar tam tikroms jos šalims, čia nieko nesugalvosi. Tiesiog reaguoji pagal tai, blogiausiu atveju išsiveži įrangą“, – paminėjo jis, bet tuo pačiu pridūrė, kad lietuviški verslai turi ir privalumų.
„Baltarusiai myli lietuvius, lietuviški verslai turi labai gerus santykius su baltarusiais ir lietuviai palaiko opoziciją. Jei opozicija ateitų į valdžią, manau, ji ir dėl to mylėtų tuos lietuviškus verslus. Didžiausia bėda yra tas tarpinis laikotarpis su neaiškumais ir galimais sutrikimais. Ilgu laikotarpiu yra daugiau pozityvių scenarijų nei negatyvių“, – mano jis.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius laidoje pridūrė, kad jei situacija pablogėtų, vežėjai yra numatę kitus kelius gabenti kroviniams.
„Mūsų transporto sektorius lankstus, turėtume ieškoti kitų kelių, darysime kažkokius koridorius per Lenkiją tranzitą į Ukrainą arba per Latviją tiesiai į Rusiją, kad patektume į Rusijos ar Centrinės Azijos šalių rinką. Nemanau, kad ilgainiui turėsime kažkokių didesnių problemų, nes transporto sektorius su Baltarusija kol kas tikrai turi neblogus kontaktus“, – sakė M. Atroškevičius.
Galimi trys scenarijai
Diskutuojant, kaip toliau gali kisti verslo aplinka Baltarusijoje, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas įvardijo tris bazinius scenarijus. Be to, anot jo, lietuviškiems verslams veikiantiems Baltarusijoje būtų rizikinga įsitraukti į protestus.
„Vienas scenarijus tai, kad Lukašenka liks valdžioje, bus protestai, galbūt ilgą laiką jie užsitęs. Jei lietuviški verslai tai paskatintų ir darytų pakankamai aktyviai, gali būti, kad atsirastų daug techninių biurokratinių problemų. Lietuvoje gali nieko nepapirkinėdamas, neslėpdamas mokesčių dirbti šimtus metų, o Baltarusijoje daug povandeninių srovių. Nežinodamas tų povandeninių srovių gali lygioje vietoje užstrigti dėl kokios pažymos ar kažko ir didžiulė gamykla gali dėl nieko sustoti. Visi užsienio investuotojai yra priėmę pasyvaus stebėtojo vaidmenį, bet ne aktyviai remia vieną ar kitą pusę.
Antras scenarijus yra tas, kad valdžią perims pro europietiškos demokratiškos jėgos. Lietuviai turi gerus kontaktus su dabartinių įmonių vadovais, su specialistais, nemanau, kad tos jėgos puls keisti tuos specialistus, nebent jie kažkaip politiškai yra susiję su valdžia. Su tais žmonėmis, su kuriais užmegzti kontaktai, per juos toliau vyktų verslo ryšiai, prekyba.
Trečias, blogiausias scenarijus, jeigu į valdžią ateitų naujos jėgos bet jos būtų prokremliškos ar prorusiškos. Kremlius, suprantame, kad dažnai pinigų neskaičiuoja ir ekonomika nėra pirmoje vietoje lyginant su Baltarusija. Jei Kremlius pastato savo statytinį, kuriam labai svarbu nubausti Europą, parodyti, kad ji kišasi ne į savo reikalus, gali būti, kad kroviniai pradės važiuoti per Kaliningradą, Sankt Peterburgą ir kitus uostus, visas verslas bus apeinant Lietuvą“, – laidoje teigė S. Besagirskas.
Tad net ir pasikeitus Baltarusijos vadovams, Rusijos įtaka gali niekur nedingti. Kaip paaiškino S. Besagirskas, šių šalių ekonomika glaudžiai susijusi ir didžioji dalis verslų yra integruoti į Rusijos prekybos grandines.
„Dėl to kas bebūtų naujasis vadovas, jis vis tiek labai turėtų taikytis su Rusija, nes kitaip lieka du scenarijai: arba sėsti ant Europos adatos ir Europa bei JAV ilgą laiką turėtų maitinti parama Baltarusiją, arba greičiausiai tektų eiti į tam tikrus kompromisus su Maskva ir vėl užsisuktų naujos problemos.
1994 m., kai Lukašenką pirmą kartą išrinko, JAV ir Europos šalys jį sveikino kaip demokratinį vadovą, bet manau, kad Lukašenka nebūtinai iš blogos valios, bet ekonomikos susiejimo su Rusija ar nenoro atsieti nuėjo tuo keliu, kuriuo nuėjo dabar. Yra daug tikimybės, kad naujasis vadovas, kuris pirmą pusmetį deklaruos gražias europietiškas vertybes vėl nueis pragmatizmo keliu ir vėl susisies su Rusija“, – svarsto S. Besagirskas.
Dėl to pašnekovo nuomone tiek lietuviškų, tiek kitų Europos šalių įmonių, dirbančių Baltarusijoje, geriausias kelias yra būti pasyviems ir stebėti situaciją.
„Lietuviškos įmonės yra apolitiškos, lietuviškos įmonės prisitaiko prie esamo reguliavimo ir stengiasi dirbti, eksportuoti. Atsikėlė ten ne todėl, kad myli ar nemyli to režimo, atsikėlė greičiausiai dėl to, kad sumažintų savo kaštus, kad galbūt lengviau patektų į Rusijos, NVS rinką“, – pabrėžė S. Besagirskas.
Kas laimės: ekonomika ar politika?
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kad A. Lukašenka nelaikomas legitimiu prezidentu, o Lietuvoje aktyviai palaikomi protestuojantieji Baltarsuijoje, organizuojama tūkstančius sukviesianti akcija „Laisvės kelias“. Dėl to kyla klausimų, kaip į visa tai atsakys Baltarusija, ar nebus atsisakyta gabenti krovinių per Klaipėdos uostą.
Laidos „Piniginiai reikalai“ pašnekovai mano, kad Baltarusija veiksmų prieš Lietuvos verslą nesiims, nes ekonominė nauda yra svarbesnė. Pabrėžiama, kad ir pati Baltarusija galvoja, kaip kuo daugiau pinigų surinkti į biudžetą.
„Per savo istoriją tikrai galėčiau papasakoti dešimtis tokių atvejų, kada dėl kažkokio mūsų aukšto rango pareigūno išsakytų žodžių mus savaitę arba dvi savaites marinuodavo pasieniuose ir mes tikrai kentėdavome, bet tai rodo ir Lietuvos stiprybę. Lietuvos stiprybei jau kai kurios valstybės negali įkąsti, tai tiesiog nesąžiningais veiksmais bando sudaryti kliūtis vežėjams, kur kenčia tie patys vairuotojai. O dažniausiai tie vairuotojai yra tų pačių šalių gyventojai ir darbuotojai. Manau ir noriu tikėti, kad mūsų sektoriui šitas neatsilieps“, – kalbėjo M. Atroškevičius.
„Iš tikrųjų buvo daug istorijoje atvejų, kai Lietuva dėl vienų ar kitų priežasčių susilaukdavo Baltarusijos nemalonės, bet dažniausiai ta nemalonė pavirsdavo pakankamai smulkiu atsaku. (…) Iš esmės Lukašenka šiandien yra pakankamai pragmatiškas ekonominiu požiūriu. Jeigu tai sumažintų tam tikras įplaukas į Baltarusijos biudžetą, manau, jis nerizikuotų pyktis, tuo labiau žinant, kad dabar įmonės streikuoja, naujų investicijų artimiausiu metu tikrai Baltarusija nesulauks. Manau, kad jis labiau žodžiais darys mums bėdų nei kitais veiksmais, nemanau kad krovinius nukreips kitur ar uždarys sienas, ar kažką kitą darys“, – pridėjo S. Besagirskas,
Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas išskyrė gerus Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų santykius, tinkamą paslaugų kainos ir kokybės santykį bei pristatymo greitį.
„Dėl to galvočiau, kad vis dėlto ekonominiai aspektai, ekonominė nauda yra tikrai labai svarbi ir tą, beje, parodo ir skaičiai, nes dvišalė Lietuvos–Baltarusijos prekyba įskaitant ir eksportą sudarė praėjusiais metais beveik 2 mlrd. eurų.
Be jokios abejonės visada rizikos yra, tikrai jos jaučiamos, yra matomos, bet šiai dienai kol kas galime pasidžiaugti, kad tos rizikos yra valdomos“, – teigė jis.
Primenama, kad Baltarusijos valdžiai praėjusį pirmadienį paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Kaip rašo BNS, jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.