Tyrimo duomenimis, didžiausia dalis papildomai uždarbiaujančių lietuvių užfiksuota 2017 metais, kai papildomas pajamas per pastaruosius 12 mėn. nurodė gavęs kas antras (52 proc.) šalies gyventojas. Tuo metu 2021 m. ši dalis sumažėjo iki maždaug 44 proc., o šįmet – iki 39 proc.
„Papildomas pajamas gaunančių gyventojų dalis išlieka santykinai didelė, nors ji yra linkusi mažėti. Tai lemia kelios tendencijos. Pirmiausia, vis daugiau žmonių pasirenka oficialias papildomos veiklos formas. Antra, kylant pajamoms ir augant pragyvenimo lygiui kai kuriems žmonėms papildomas uždarbis tampa mažiau reikšmingas“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot jos, pastarąją tendenciją iliustruoja ir tyrimo faktas, kad šįmet net 27 proc. gyventojų nurodė, jog užsidirbti papildomai jiems nėra aktualu. Palyginti su 2021 m., taip teigiančių gyventojų skaičius išaugo beveik 2 kartus.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pagrindinė priežastis, skatinanti imtis papildomų darbų, yra siekis pasididinti gaunamas pajamas. Ją šįmet įvardijo 57 proc. papildomus darbus dirbusių gyventojų. Daugiau nei 31 proc. gyventojų taip vieną iš veiksnių įvardijo ir pastaraisiais metais vyravusią aukštą infliaciją, o dar 24 proc. respondentų teigė, kad imtis papildomos veiklos skatina saviraiškos galimybės.
Norėdami prisidurti prie atlyginimo, griebiasi įvairių pajamų šaltinių
Kaip ir ankstesniais metais, gyventojai prie pagrindinio atlyginimo prisiduria pasitelkdami įvairius pajamų šaltinius. 15 proc. gyventojų teigia, papildomai užsidirba per daiktų prekybos platformas, skelbimų portalus ar interneto grupes parduodami nebenaudojamus daiktus.
Antroje vietoje pagal papildomas pajamas yra laisvai samdomų specialistų paslaugų pardavimas. Šiai sričiai priskiriama fotografavimas, vertimas, interneto puslapių kūrimas ir panašios paslaugos, o tokį papildomų pajamų būdą įvardijo 10,5 proc. gyventojų. Trečioje vietoje – konsultacijų paslaugų pajamos, kurias nurodė gavę 8 proc. gyventojų.
Iš maisto produktų pardavimo gavę pajamų nurodė 6 proc., iš rankdarbių pardavimo – 5,3 proc., iš priklausančio turto nuomos – 4,4 proc. gyventojų.