Tyrimas: trečdalis lietuvių neįsivaizduoja, kaip reikės gyventi sulaukus pensijos

Lietuviai optimistiškesni už savo kaimynus ir senatvėje sulaukę pensijos tikisi išleisti daugiau nei kaimynių Latvijos ir Estijos gyventojai. Tačiau kartu daugelis lietuvių apskritai nežino, ko laukti išėjus į pensiją ir kokios tada bus jų pajamos. Tik apie 13 proc. lietuvių imasi realių žingsnių ir rūpinasi ilgalaikiu taupymu.

Kaip rodo gyvybės draudimo bendrovės „Sampo life Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus" atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, 31,5 proc. lietuvių nežino, kaip teks gyventi sulaukus pensijos, tuo tarpu 37,8 proc. skaičiuoja, kad išėjus į pensiją teks išleisti mažiau nei dirbant, o 30,8 proc. tikisi išleisti daugiau.

Lietuviai yra optimistiškesni už kaimynus, nes 48,5 proc. latvių ir 55,3 proc. estų mano, kad senatvėje galės išleisti mažiau nei dirbdami.

26,7 proc. latvių ir 29 proc. estų pensijoje tikisi išleisti daugiau nei dirbdami, o dėl savo ateities nėra tikri 24,8 proc. latvių ir 15,6 proc. estų.

Tyrimą trečiadienį žurnalistams pristatęs „Sampo life Lietuva" vadovas Rytis Ambrazevičius sakė, kad maždaug 13 proc. lietuvių imasi realių žingsnių ir rūpinasi ilgalaikiu taupymu.

Labiausiai dėl savo ateities Lietuvoje yra neužtikrinti kaimo gyventojai, kurie tarp nežinančių, kaip teks gyventi pensijoje, sudarė 43,1 proc. „Mes tai siejame su finansiniu išprusimu, nes didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje daugelis jau žino, kas yra ilgalaikis taupymas, kiek jie gaus pensijos iš „Sodros", – tvirtino jis.

Anot R. Ambrazevičiaus, Vakaruose įprasta, kad pensininkas gauna 70-80 proc. savo ankstesnių pajamų. Maždaug trečdalį jų sudaro „Sodros" mokama pensija, 10 proc. II pakopos pensijų fondų išmokos, o likusią dalį – gyvybės draudimas darbdavio lėšomis ir asmens gyvybės draudimas.