„PrivatBank“ gavo 15 mlrd. grivinų (558 mln. JAV dolerių, 546 mln. eurų), kad galėtų tęsti veiklą, kol vykdo didelio masto pertvarką.
Centrinis bankas pareiškė, kad šie pinigai skirti „paremti (banko) likvidumą, užtikrinti nenutrūkstamą klientų aptarnavimą ir bankomatų veikimą“.
Paskola, kuriai nustatyta 16 proc. metinė palūkanų norma, turi būti grąžinta iki metų pabaigos.
Prieš nacionalizavimą bankas priklausė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos politiniam priešininkui Ihoriui Kolomoiskiui ir jo artimam verslo partneriui Henadijui Boholiubovui.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad du milijardieriai dėl abejotinų skolų, kurias bankas dalydavo jų bičiuliams, įklimpo į dideles skolas.
Kijevo sprendimas dėl banko nacionalizavimo atitinka Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimus išvalyti ir stabilizuoti savo neskaidrų finansų sektorių, kad šalis atkurtų tvarų augimą.
Ir TVF, ir Europos Sąjunga (ES) palankiai įvertino šį vyriausybės sprendimą.
Tačiau dėl banko perėmimo visuomenėje kilo nerimas dėl žmonių santaupų ir dėl galimos naujos ekonominės krizės.
Ukrainos centrinio banko vadovė Valerija Hontareva žurnalistams pareiškė, kad „PrivatBank“ neatlaikė kelių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir 2015 metų balandį jo skolos siekė 4,2 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. eurų).
Jos teigimu, 97 proc. banko paskolų I. Kolomoiskis tuomet buvo išdavęs savo verslo partneriais, kurie galėjo visiškai jų negrąžinti arba grąžinti jas lengvatinėmis sąlygomis.
Pasak V. Hontarevos, iki gruodžio 1 dienos banko skolos padidėjo iki 5,6 mlrd. JAV dolerių.
„PrivatBank“ laikomas pernelyg dideliu, kad jam būtų galima leisti žlugti, nes valdo daugiau kaip trečdalį ukrainiečių indėlių.
Jo uždarymas būtų galėjęs sukelti „domino“ efektą, kuris įšaldytų finansų sistemą, kaip tai jau buvo nutikę Jungtinėse Valstijose per 2008–2009 metų didžiąją recesiją.
Kai kurie politiniai analitikai šį vyriausybės sprendimą pavadino pavėluotu bandymu parodyti savo galią oligarchams, kurie ištisus dešimtmečius turėjo didžiulę įtaką korupcijoje paskendusioje Ukrainoje.
„Tai galbūt yra apskritai pirmas kartas, kai Ukrainos vyriausybė priėmė tikrai sunkų sprendimą, – savo „Facebook“ paskyroje parašė investicinio banko „Dragon Capital“ ekonomistas Serhijus Fursa. – Nacionalizavimas yra blogas sprendimas. Tačiau jis yra geresnis negu visos kitos alternatyvos.“