Nebuvo taip blogai, kaip manyta
Laidoje „Delfi tema“ A. Latakas kalbėdamas apie praėjusius metus aiškino, kad bendrai jaučiama, jog „audros“ uoste, susijusios su pandemija bei geopolitiniais įvykiais užsitęsė, tačiau, kaip pabrėžė, praėję metai nebuvo tokie blogi, kaip buvo prognozuota anksčiau.
„2022 metai, atrodė, kad bus daug prastesni nei jie yra užbaigti. Mes planavome, kad uoste bendros krovos mažės maždaug apie 35 proc., tačiau sumažėjo tik beveik 21 proc. Žinoma, tai yra didelis skaičius“, – sakė jis.
Vienas iš esminių dalykų, kaip tikino, buvo kalio trąšų krovos mažėjimas, bet, pasak pašnekovo, mažėjo ir kitų trąšų krova.
„Tai tos pačios azotinės trąšos, kurios buvo vežamos iš Baltarusijos“, – sakė jis ir tikino, kad prie to prisidėjo ne tik sankcijos, tačiau ir Lietuvoje veikiančių įmonių darbų pristabdymas.
AB „Achema“ ir AB „Lifosa“, kurios pernai kuriam laikui stabdė gamybą, kaip aiškino, yra glaudžiai susijusios su uosto veikla, per jį atsiveža tam tikras žaliavas, išveža produkciją, todėl tai taip pat atsiliepė uostui.
Visgi, kaip tikino, pernai didėjo skystųjų krovinių gabenimas.
„Jis augo apie 17 proc. Taip pat didėjo generaliniai kroviniai, į kuriuos įeina konteineriai.
Kaip bebūtų, metai išsiskyrė ir tam tikrais rekordais, buvo užfiksuotas konteinerių krovos rekordas, kuris perkopė 1 mln. konteinerių“, – apie 2022-uosius kalbėjo A. Latakas.
Pasak vadovo, tarp Baltijos regiono uostų, Klaipėdos uostas nukentėjo kone labiausiai, nes buvo labiausiai pritaikytas baltarusiškų krovinių krovai.
„Nuo 2004 m. buvo pasirinkta tokia Baltarusijos strategija, kad didžioji dalis jų krovinių, kurie gabenami jūsų uostais, buvo gabenami per Klaipėdą, tad uostui įtaka buvo gan didelė“, – sakė vadovas.
Šiandien Klaipėdos uoste yra kraunami ir ukrainietiški grūdai, tačiau situacija, kaip apibūdina, gan sudėtinga.
„Logistinė infrastruktūra šiandien „neveža“, reikėtų daugiau pravažumo, daugiau galimybių krovinius atvežti. Ukraina turi labai nemažą kiekį grūdų, kuriuos galėtų eksportuoti.
Visi girdime, matome, kad uostai uždaryti ir Klaipėda galėtų su savo techninėmis galimybėmis perkrauti daug daugiau grūdų“, – sakė jis ir patikslino, kad paprasčiausiai trūksta galimybių juos iki Klaipėdos atvežti.
Planuoja investicijas užsienio uostuose
2023-ųjų pradžioje Klaipėdos uostas tapo akcine bendrove. Kaip užsiminė A. Latakas, dėl to būta ir daug negatyvo, esą taip norima privatizuoti įmonę.
„Dabar toliau formuojami valdymo organai, kurie dar nėra susiformavę. Iš esmės pasikeitė turto priklausomybė. Turtą mes valdėme patikėjimo teise, dabar jis yra nuosavybės teisė.
Mums, kaip įmonei, atsiranda daugiau lankstumo. Galime ieškoti kitų galimybių uždirbti, atsiranda galimybė būti kitų juridinių organų nariais, plėstis geografiškai bei daryti verslą iš to, ką mokame ir kas leistų uždirbti daugiau.
Dabar labai aktuali tema yra jūrinių vėjo jėgainių vystymas. Norint būti šioje temoje reikia labai daug informacijos, daug dalyvavimo kitose institucijose, asociacijose, o kada tu esi valstybinė įmonė, tau labai daug kas apibrėžta dėl dalyvavimo, esi siaurame garde iš kurio negali išlipti, nors matai, kad už to gardo žolė yra žalesnė“, – aiškino vadovas.
Jis užsiminė, kad uostas aktyviai svarsto apie investicijas ir kitų šalių uostuose.
„Tema – labai įdomi, mes ją nagrinėjame ir matome, kad verslą galime išvystyti ne tik savo uoste. Yra tokios mintys, tokios galimybės.
Mums labai įdomi Kazachstano rinka, vidurio Azijos šalys, tokios, kaip Uzbekistanas, Tadžikistanas. Šiuo metu yra tas momentas, kai šios šalys ieško aktyvaus išėjimo į Vakarų rinkas“, – teigė jis.
Kaip užsiminė, investicijos galėtų būti daromos ir į Ukrainos uostus.
„Klausimas, tik kada galėtų būti tokios sąlygos, kada mes galėtume ten būti. Ieškome geografinių platumų“, – sakė A. Latakas.
„Aš tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kada Ukrainą atstatinės Europos šalys, galbūt tam tikrą teritoriją atstatinės ir Lietuva. Pirmai progai pasitaikius, mes ten tikrai galvojame būti“, – sakė uosto vadovas.
Įmonės akcijų savivaldybei perleisti nenorėtų
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas neseniai užsiminė, kad 30 proc. uosto akcijų galėtų būti perduota Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau uosto direktorius sako tokio scenarijaus neįsivaizduojantis.
„Mes visada ir visur deklaravome ir sakėme, kad visos įmonės akcijos 100 proc. turi priklausyti valstybei. Taip buvo sakoma, tai yra nuoseklu ir aš tokios nuomonės laikausi.
Šiandien, pagal tuos dokumentus, kurie yra, nėra jokių galimybių kažkam kitam turėti uosto direkcijos akcijų.
Ateityje, žinoma, gali būti įvairių variantų, bet tai priklauso nuo to, koks yra tikslas.
Šiandien deklaruojamas tikslas, kad akcijos turėtų priklausyti vienam ar kitam, mano supratimu, yra labai siauras požiūris gauti pinigų iš to, kas juos uždirba. Pirmiausia reikia suprasti, kad akcijų niekas nedalina ir niekas jų už nieką negauna, reikia pirkti arba parduoti.
Toliau, uosto direkcija iki 2026 m. yra numačiusi investuoti 300 mln. Eur, tai klausimas, ar miestas yra pasiruošęs investuoti, ar miestui reikia investuoti į savo infrastruktūrą, gatves, kitus reikalus“, – svarstė vadovas.
Dėl Kinijos investicijų diskusijų nebėra
Prieš keletą metų Kinijai aktyviai domėjusis investicijomis Klaipėdos uoste, pasak vadovo, šiandien situacija pasikeitė.
„Ši investicija buvo numatyta tam, kad „surištų“ Klaipėdos uostą su Baltarusija, su milžinišku kiniečių projektu ties Minsku, kur jie stato visą laisvą ekonominę zoną, kad ten pagaminti kroviniai arba tam reikalingos žaliavos galėtų važiuoti per Klaipėdą. Tada buvo manoma, kad Klaipėda bus tiems poreikiams išvystytas uostas.
Šiandien visoje politinėje plotmėje aš suprantu, kad apie tai nebėra jokių diskusijų. Nuo to momento, kada buvo atsisakyta tų projektų su Kinija, uostas vystėsi toliau. Mano požiūriu, mes esame daug laisvesni, kada kažkam nepriklausome, galime laisvai investuoti <...>
Kaip ir nereikėtų tokių investuotojų, tuo labiau, kad matome, kiek Kinija pasaulyje nori užsiimti uostų, teritorijų ir panašiai. Kada mes šiandien galime išsilaikyti, manyčiau, kad apie tai nėra ko ir kalbėti“, – teigė jis.
Toks sprendimas, kaip patikslino, paremtas tiek skaičiavimais, tiek vertybiniu pagrindu.
„Valstybės strategija mums yra privaloma, tai šiuo atveju aš negalėčiau net turėti kitokios nuomonės. Verslas vyksta ir be Kinijos, o kaip santykiai pasikeis ateityje, matyt, vienas Dievas žino“, – pridūrė jis.
Ruošiasi vėjo jėgainių parkui
A. Latakas laidoje kalbėjo ir jūroje planuojamą vėjo jėgainių parką. Kaip aiškino, jau šiemet turėtų paaiškėti 700 megavatų parko vystytojas.
Pats parkas, kaip tikino, turėtų atsirasti maždaug 32 km nuo kranto.
„Esant tokiai galimybei, kad parkas atsiranda jūroje, šie parkai negali pasistatyti, funkcionuoti, veikti be atraminio uosto.
Ir buvo padaryta visa eilė dalykų, kad Klaipėda taptų tuo atraminiu uostu ir mums tai pavyko peržiūrint tam tikras žemės nuomos tvarkas, pavyko randant įmonę, kuri norėtų tame dalyvauti ir šiandien mes jau esame investiciniame projekte.
Yra numatyta maždaug 27 mln. Eur suma įrengiant infrastruktūrą vėjo jėgainių surinkimui, sandėliavimui ir aptarnavimui Klaipėdos uoste“, – sakė A. Latakas.