Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, Vyriausybėje rengiamos įstatymo pataisos, kuriose numatytos baudos neprisijungusiems gyventojams, tačiau jų dydžiai dar neskelbiami.
Kaip DELFI pasakojo, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas, pažeidimo procedūra pradėta 2017 metų vasario 15 dieną.
„Tai pirmasis pažeidimo etapas – prašymas Lietuvos institucijoms pateikti informaciją. Kiti galimi žingsniai – EK įpareigojimas per nustatytą laiką imtis priemonių ES teisės aktams įgyvendinti, kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą ir galimos sankcijos.
Vis dėlto, EK stengiasi spręsti ES teisės taikymo klausimus konstruktyvaus dialogo būdu, tad daugumoje pažeidimų atvejų valstybės narės įvykdo savo įsipareigojimus iki EK kreipimosi į teismą“, – komentavo jis.
Prisijungę 72 proc.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, Lietuvoje 2015 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.
„Nors sukurta reikiama infrastruktūra ir gyventojai turėjo galimybę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, gyventojų, gaunančių šias paslaugas, daugėjo nesmarkiai“, – rašoma nutarime.
Jame taip pat teigiama, kad vandentvarkos ūkio infrastruktūrą Lietuvoje sudaro daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, kurie bendrai vertinami daugiau 1,16 mlrd. eurų.
„Dėl to kasmet šių įmonių turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos didelės. Tačiau tik dalis šių sąnaudų įtraukiama į paslaugų kainą. Į paslaugų kainą neįtraukiamas už ES lėšas įgytas turtas, kurio vertė šiuo metu – apie 1 mlrd. eurų“, – rašoma nutarime.
Piniginės baudos gyventojams
Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė DELFI sakė, kad EK pažeidimo procedūra prieš Lietuvą pradėta dėl dviejų priežasčių.
„Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto).
Antra, 58 aglomeracijose (miestuose ar gyvenvietėse – DELFI) nemažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, o jų tvarkymas pastaruosiuose neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva“, – sakė ji.
Paprastai tariant, pagal direktyva, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi naudotis tokia infrastruktūra. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.
Siekdama išspręsti susiklosčiusią padėtį, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.
„Planuojama, kad laiku neprisijungusiems gyventojams būtų taikomas įspėjimas su terminu ištaisyti pažeidimą, jei per įspėjime nustatytą terminą nebūtų prisijungta, gyventojui būtų taikoma piniginė bauda“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.
Jos teigimu, dėl baudų dydžių šiuo metu dar nėra apsispręsta.
Ministerijos vandenų departamento direktorė nurodė, kad įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje.
„Europos Komisijai esame įsipareigoję įstatymo pakeitimo projektą patvirtinti iki 2018 metų pradžios (įsigaliotų nuo 2019 metų)“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.
Anksčiau skelbta, kad pagal pataisas, vandens tiekėjai bus įpareigoti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus nutiesti iki būsto ribos, o ne tik iki gyventojo sklypo ribos, kaip yra dabar.
Preliminariais duomenimis, visiems Miestų nuotekų direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija ieško galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas.
Liuksemburgui skyrė 2 mln. eurų baudą
Kol kas neįmanoma pasakyti, kokio dydžio bauda Lietuvai būtų skirta, jei šalis neįvykdys įsipareigojimų.
„Baudas skiria Europos Teisingumo Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Skiriama vienkartinė bauda ir bauda už kiekvieną dieną kol bus pašalintas pažeidimas“, – paaiškino A. Kniežaitė-Gofmanė.
Ji pateikė Liuksemburgo pavyzdį, kai šaliai už 2 aglomeracijas (kai Lietuvoje šiuo metu 58), neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, skirta 2 mln. eurų vienkartinė bauda ir 2,8 tūkst. eurų periodinė bauda už kiekvieną dieną.
Kodėl neprisijungia
„Vilniaus vandenų” komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis DELFI sakė, kad gyventojų nesijungimą prie prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų lemia dvi pagrindinės priežastys.
„Gyventojai jau būna įsirengę individualius gręžinius bei nuotekų tvarkymo įrenginius, todėl nenori papildomai investuoti į prisijungimui prie centralizuotų tinklų būtinų vamzdynų įrengimą.
O dalis gyventojų būna apskritai įpratę gyventi be vandens ir nuotekų sistemos namuose ar neišgali investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą ir naudojasi vandens kolonėlėmis ir lauko tualetais“, – sakė jis.
A. Bubnelis komentavo, kad Vilnius nuo kitų Lietuvos miestų skiriasi tuo, jog jame sparčiau nei kitur plėtėsi individualių namų rajonai. Daugelio jų plėtra nebuvo planuota sistemingai.
„Pirma buvo statomi pavieniai namai ar namų kvartalai, o visa reikiama infrastruktūra – keliai, vandens ir dujų tinklai ar telekomunikacijos – turėjo vytis. Tinklų plėtojimas kai jau būna įrengtos gatvės, šaligatviai ir pievos, yra gerokai brangesnis ir sukeliantis nepatogumų jau namuose apsigyvenusiems gyventojams“, – sakė jis.
„Vilniaus vandenų“ duomenimis, nuo 2013 metų pabaigos iki 2017 metų pradžios bendras privačių nuotekų tinklais besinaudojančių klientų skaičius Vilniuje išaugo beveik 6 proc., iki 223,5 tūkst.
Tik individualių namų klientų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 30 proc., iki 11,2 tūkst.
„Padidėjimą lemia augantis Vilniaus gyventojų skaičius bei mieste plėtojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių jungiasi tiek naujai statomi daugiabučiai namai, tiek individualūs namai“, – sakė A. Bubnelis.
Teikia konsultacijas
„Vilniaus vandenų“ atstovas sakė, kad šiuo metu gyventojams jokių sankcijų dėl neprisijungimo prie centralizuotų tinklų nėra numatyta.
„Manome, jog šią situaciją spręstų ne sankcijos, o griežtesnė individualių nuotekų tvarkymo įrenginių kokybės kontrolė ir keliama aplinkosauginė kokybės kartelė ilgainiui skatintų jungtis prie centralizuotų tinklų.
Be to, prisidėtų ir finansinė valstybės pagalba gyventojams, jungiantis prie centralizuotų tinklų, kai infrastruktūra jau būna atvesta iki sklypo ribos“, – sakė A. Bubnelis.
Jis pasakojo, kad tvarkingai veikiančios individualios nuotekų valymo sistemos papildomos žalos gamtai nedaro ir nemaža dalis šių nuotekų automobiliais atvežamos į Vilniaus nuotekų valyklą, kur išvalomos.
„Tačiau tvarkingas šių sistemų veikimas tampa pačių gyventojų ir atsakingų aplinkosaugos tarnybų rūpesčiu. Prisijungus prie centralizuoto paslaugų teikėjo tinklų, šis ir užtikrina nuotekų surinkimą ir jų sutvarkymą“, – pridūrė jis.
A. Bubnelis sakė, kad bendras individualiuose namuose gyvenančių klientų jungimosi prie viešųjų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų procesas yra toks, jog bendrovė klientui suteikia technines sąlygas, kuriomis reikia vadovautis projektuojant įrengiamus tinklus (nuo namo iki „Vilniaus vandenų“ vamzdynų).
„Pačius tinklus klientai įsirengia savo lėšomis ir pasirinkdami tai galinčias atlikti įmones ar specialistus. Vėliau, įrengus šį tinklą, „Vilniaus vandenų“ ekspertai jį patikrina ir, jei jis būna įrengtas laikantis visų reikalavimų, vamzdynas jungiamas į bendruosius vandens ir nuotekų tinklus ir asmuo tampa įmonės klientu.
Siekiant palengvinti, pagreitinti ir supaprastinti visą šį procesą „Vilniaus vandenys“ aktyviai konsultuoja ir padeda klientams rengiant visus reikalingus projektus“, – teigė A. Bubnelis.