Bankai planuoja uždaryti savo skyrius
Patys ar palydimi giminaičių, dabar radviliškiečiai gauna visas bankų teikiamas paslaugas.
„Padalinys turbūt labiau reikalingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie galbūt ne tiek draugauja su tomis nuotolinėmis paslaugomis“, – teigė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.
Radviliškyje veikia dviejų bankų skyriai – „Šiaulių banko“ ir „Swedbank“, bet meras informuoja, kad „Swedbank“ padalinys jau greitai užsidarys.
„Mes nesame pirmas rajonas. Banko nebeturi tiek Pakruojo rajonas, tiek Šiaulių rajonas, Kuršėnai nebeturi. Bankų padaliniai užsidaro“, – teigė K. Račkauskis.
Kodėl regionuose mažėja bankų skyrių – paaiškinimas paprastas. Žmonės esą į juos ateina vis rečiau.
„Pernai metais, 62 proc. gyventojų atsakė, kad nei karto per metus nesilankė banko skyriuje“, – tvirtino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Be to, per 10 metų bankų skyrių sumažėjo trečdaliu, o mokėjimai internetinėje erdvėje – išaugo 200 procentų. Tiesa, politikai masto kiek kitaip. Jie mano, kad skyriai uždaromi, nes bankai, mažindami sąnaudas, nori didesnio pelno.
„Bankai, sakyčiau, elgiasi labai grobuoniškai, kaupdami pelnus. Tokių pelnų komerciniuose bankuose kitose šalyse nėra sukaupta“, – pastebėjo Seimo narys (DFVL) Algirdas Butkevičius.
Seimo nariai dalinasi ir savo patirtimi, kai bevažiuojant į banką – banko padalinys užsidaro.
„Ateini į banką ir pamatai, kad durys yra užrakintos“, – teigė A. Butkevičius.
O štai Seimo narys Valius Ąžuolas (LVŽS) banke atliko slapto kliento vaidmenį. Atvykęs į banko skyrių, politikas gavo užpildyti anketą, kurios neįmanoma perskaityti.
„Nuotoliu nesužinosi, koks yra gyvas aptarnavimas, o tokia yra realybė“, – teigė jis.
Politikai siūlo laikytis griežtesnės pozicijos
Padalinių tuštėjimas patiems bankams – anokia problema. Jie sako, kad rajono gyventojai gali konsultuotis telefonu arba bankininką kviestis į namus.
„Yra galimybė, kad banko darbuotojai atvažiuotų į įstaigą, į įmonę ar organizaciją, ar taip pat seniūniją, ar savivaldybę, jeigu yra grupė žmonių, kurie reikalautų konsultacijų. Darbuotojai tą galėtų padaryti“, – teigė E. Čipkutė.
Skyrių uždarančio banko klientams iš Radviliškio teks į banką važiuoti po 20 kilometrų pirmyn ir atgal – į Šiaulius.
„Reikia planuotis kelionę, bilietai, laikas“, – apie galimus nepatogumus svarstė kalbintas vyras.
„Nepatogu labai. Norėtumėme, kad išliktų“, – teigė kita pašnekovė.
Lietuvos bankas nuolat gauna skundų iš savivaldybių, tačiau bankams paliepti jie negali. Tik gražiai paprašyti.
„Mes tada papildomai kreipiamės į bankus, prašydami pakartotinai apsvarstyti galimybes, palikti klientų aptarnavimo padalinius“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Vis dėlto, A. Butkevičius teigia šioje vietoje kai ko pasigendantis.
„Pirmiausia, turėtų būti Lietuvos banko vadovybės griežtesnė pozicija“, – teigė jis.
Dabar įstatymas bankų skyrių nekontroliuoja.
„Dar ta situacija nėra tokia kritiška, kuri neleistų gauti paslaugų, kurios yra būtiniausios“, – teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (TS-LKD) Mindaugas Lingė.
Vis dėlto, opozicija siūlo iš stalčiaus ištraukti švedišką įstatymą ir pasielgti panašiai, kaip su bankomatais. Parlamentarai prieš dvejus metus įpareigojo pastatyti šimtą bankomatų šimte kaimiškų vietovių.
„Švedijos įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kokiais atstumais, kiek nuo gyventojų nutolusiomis vietomis turi būti užtikrintos paslaugos“, – teigė V. Ąžuolas.
Šimonytė: kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje
Gyventojams nerimaujant dėl regionuose mažėjančių bankų skyrių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnio jų skaičiaus laikyti neleidžia kaštai ir ekonomika, o judėjimas yra į elektroninių paslaugų kryptį.
„Kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje. To nei buvo, nei yra, nei bus. Judėjimas yra į elektronines paslaugas, elektronine bankininkyste. Man atrodo tai savaime suprantama ir gana natūralu“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos Seime metu kalbėjo I. Šimonytė.
„Turime bazinį finansinių paslaugų paketą, kuris yra reglamentuojamas, kurio įkainį nustato Lietuvos bankas ir nėra taip, kad bazinės paslaugos žmonėms kainuoja bet kiek“, – pridūrė ji.
Galiausiai ji ragino nesumenkinti vyresnio amžiaus žmonių dėl jų galimo negebėjimo naudotis elektroninėmis paslaugomis. Anot jos, žmonių, kurie naudojasi kortelėmis bei elektroniniais atsiskaitymais, skaičius Lietuvoje nuolat auga.
„Žmonių, kurie geba naudotis kortelėmis, elektroniniais atsiskaitymais, Lietuvoje yra pakankamai daug ir nuolat auga. Nereikėtų numenkinti tų žmonių, bandant sakyti, kad visi vyresnio amžiaus žmonės to negeba padaryti“, – sakė premjerė.
Šiuo metu šalyje veikia 380 bankų skyrių.
Visą reportažą rasite LNK portale:
