Juos palaiko ir daugybė įvairių institucijų, kurių atstovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą „Smiltynę paverskime kurortu!“.
Baimė – dėl „balagano“
Iniciatyvos, jog Smiltynė turi tapti kurortu arba kurortine teritorija, autorius Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas konstatavo, jog toje pačioje Kuršių nerijoje esanti Neringos savivaldybė yra kurortas, o Smiltynė – ne.
„Šitą paradoksą ir istorinę klaidą reikia ištaisyti. Miesto tarybai netrukus bus pateiktas sprendimo projektas, kad iki 2020 metų Klaipėdos savivaldybė turėtų sutvarkyti juridinius dokumentus ir infrastruktūrą taip, kad Smiltynė galėtų tapti kurortine teritorija. Surinkti ir 550 klaipėdiečių parašai, kuriais išreiškiamas pageidavimas, jog toks miesto tarybos sprendimas būtų priimtas“, – teigė S. Getvilas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser teigė, jog dalis žmonių, išgirdę, kad Smiltynę norima paversti kurortu, sunerimo.
„Sulaukiau ne vieno skambučio. Žmonės baiminosi, ar Smiltynėje nebus tokio balagano, kaip Palangoje, nes daugeliui kurortas asocijuojasi su pramogomis, veiksmu, triukšmu.
Galiu visus nuraminti, kad kurortinė teritorija yra rami ir estetiška vieta. Smiltynė turi išlikti tokia pat, tik joje turtų būti tinkamai sutvarkyta infrastruktūra, atsirasti daugiau lankomų objektų. Smiltynė turi būti ramybės uostas, kur sveikatinimosi šaltiniai yra tiesiogiai susiję su gamta“, – tvirtino A. Feser.
Reikia paruošti namų darbus
Profesorė, turizmo ekspertė Aušrinė Armaitienė tikino, jog noras Smiltynė paversti kurortine teritorija yra labai sveikintinas.
„Čia dar reikia atlikti labai daug namų darbų, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, tačiau tai yra įmanoma. Labai norisi, kad apie Smiltynę kalbėtume kaip apie patrauklią, įdomią vietą, kur žmonės randa, ką veikti. Ko trūksta, kad ji būtų kurortinė teritorija? Gydomuosius gamtinius išteklius turime, tik jų nenaudojame.
Kitas reikalavimas – tinkamas administravimas. Kurortinėje teritorijoje turi būti, pavyzdžiui, policijos nuovada, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, daug kitų elementų. Aišku, galime pasvajoti, kad Smiltynė kada nors taps ir kurortu, tačiau šis statusas – aukštasis pilotažas, todėl Lietuvoje jį turi tik keturi miestai“, – teigė A. Armaitienė.
Ji stebėjosi, jog vakarų Lietuvoje nė viena gyvenvietė vis dar nesiekia kurortinės teritorijos statuso, nors ši Lietuvos dalis yra turtingiausia gamtiniais ištekliais.
„Girdime, kad kurortinių teritorijų statuso siekia miesteliai, esantys rytų, pietų Lietuvoje, o mūsų krašte kažkaip trūksta ambicijų. Kurortinės teritorijos statusas vietovei gali suteikti daug privalumų“, – tvirtino turizmo ekspertė.
Ir lauko baseinai, ir restoranai
Lietuvos jūrų muziejaus, kurį kasmet aplanko apie 500 tūkst. žmonių, vadinasi, tiek jų kasmet apsilanko ir Smiltynėje, džiaugėsi Klaipėdos valdžios ketinimais, tačiau pabrėžė, kad tokius žingsnius reikėjo daryti gerokai anksčiau.
„Todėl dabar Smiltynei trūksta strategijos, šeimininkiško požiūrio, bet geriau vėliau nei niekada. Todėl labai sveikinu idėją Smiltynę paversti kurortu ar kurortine teritorija. Sutinku, kad tai turi būti ramaus ir intelektualaus poilsio vieta. Lietuvos jūrų muziejus turi suplanavęs tris projektus, kuriuos būtų daug lengviau įgyvendinti, jei Smiltynė būtų kurortinė teritorija“, – teigė O. Žalienė.
Tie projektai yra Jūros gyvūnų reabilitacijos centras, Jūros mokslų ir technologijų pažinimo centras bei sveikatingumo kompleksas su geoterminio vandens baseinais.
Šiemet Smiltynėje turėtų būti paskelbti trys žemės nuomos aukcionai. Juos laimėję verslininkai įgis prievolę išsinuomotose žemės sklypuose atkurti maitinimosi įstaigas. Viename aukcione bus siekiama išnuomoti žemės sklypą ant kopos, prie centrinės gelbėjimo stoties. Toje vietoje anksčiau veikė restoranas, kurio lankytojai galėjo grožėtis ir jūros vaizdais. Kitas sklypas – Smiltynės smuklės, esantis netoli Senosios perkėlos.
Trečiasis sklypas – tarp „Nerijos“, „Šašlykinės“ ir Kurhauzo. Šioje erdvėje veikė pagrindinis Smiltynės restoranas, kurį sklypo nuomininkai bus įpareigoti atkurti. Savivaldybė su privačiais investuotojais taip pat ketina rekonstruoti Smiltynės kurhauzą ir jame sukurti arba muziejinę erdvę, arba įrengti naujus Klaipėdos santuokos rūmus.
Savo veiklą pradėjo ir Smiltynės jachtklubas, kuriame ne tik gali švartuotis jachtos, bet ant kranto veikia ir viešbutis, planuojama, jog kitais metais bus atidarytas ir antrasis.
Dar vieną jachtklubą numatoma įkurti buvusiose laivų kapinėse – dokumentacija parengta, ieškoma investuotojų. „Faktas tas, jog Smiltynė turi didelį potencialą, kurį būtinai reikia išnaudoti“, – konstatavo S. Gentvilas.
Jis kol kas nesiryžo įvardinti sumos, kiek reikės investicijų, kad Smiltynė taptų kurortine teritorija.
Smiiltynė pirmą kartą kurortu įvardinta 1901 metais,kai duris atvėrė kurhauzas. Po Antrojo pasaulinio karo kurorto statusas buvo prarastas.