V. Matijošaitis: valdžioje yra dar daug naftalino

Prieš daugiau nei 20 metų pradėjęs Lietuvoje kurti rinkos ekonomiką verslininkas Visvaldas Matijošaitis po trejų metų prie žuvų produktų verslo pakvietė prisijungti savo studijų laikų draugą Liudą Skierų. Prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams bendro darbo į 40 šalių savo produkciją importuojančios įmonių grupės bendrasavininkai prabilo apie šiandienos iššūkius versle ir kurioje srityje Lietuva turi paskubėti, nes paskui gali būti per vėlu.

„Vičiūnų grupės“ administracinio pastato Plungėje konferencijų kambaryje pakabinta spalvota nuotrauka. Joje – su šypsenomis ir jaunatvišku entuziazmu Antakalnyje, Vilniuje, užfiksuoti studijų draugai V. Matijošaitis ir L. Skierus. Tuo metu jaunuoliai krimto transporto inžinerijos mokslus Vilniaus inžinerijos ir statybos institute. Tikriausiai tuo metu jaunuoliai net negalėjo pagalvoti, kad po daugiau nei 30 metų jiems pavyks tapti didžiausiais surimio produkcijos gamintojais pasaulyje.

Iš pradžių verslo partneriai pradėjo prekiauti žuvies gaminiais, kuriuos vežė iš Korėjos. Užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su korėjiečiais padėjo tuo metu Pietų Korėjoje gyvenęs lietuvis Vatikano nuncijus.

Importuotą produkciją verslininkai pradėjo platinti į Rusiją, Ukrainą. Vėliau suprato, kad bus daug lengviau, jei žuvies produkciją pradės gaminti patys. Ir taip 1994 m. atidaryta žuvies produktų gamykla, o 1997 m. - pirmoji krabų lazdelių gamybos linija. Šiuo metu „Vičiūnų grupės“ produkcija gaminama ne tik Lietuvoje, bet ir fabrikuose Rusijoje, Estijoje ir Ispanijoje.

1998 m. užėjus Rusijos krizei verslininkai suprato, kad reikia stipriai imtis ir Vakarų Europos rinkos. Šiuo metu įmonių grupės produkcija dideliais kiekiais keliauja į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ir kitas Europos šalis.

Didžiausia bėda - kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Nors „Vičiūnų grupė“ ambicingai nusitaikius į eksporto rinkas, vis dėlto maisto produktų gamykloms tenka gyventi su lietuviškomis realijomis.

Tiek V. Matijošaitis, tiek L. Skierus sutaria, kad demografinės, darbo jėgos problemos Lietuvoje katastrofiškos ir neatvėrus durų darbo jėgai ne iš Europos Sąjungos galima sulaukti liūdno likimo.

Kaip pasakojo V. Matijošaitis, įmonių grupėje kvalifikuotų darbuotojų kaita pakankamai maža, tačiau nekvalifikuota darbo jėga keičiasi. Darbuotojai neįsikimbą į vieną darbo vietą, pasak jo, ir dėl emigracijos, ir dėl nenoro dirbti.

Neatsisakytų verslininkai įdarbinti darbuotojų iš Rytų, tačiau, pasak jų, Lietuvoje kol kas tai beveik neįmanoma.

„Šis dalykas perėjęs jau per visas ES valstybes. Vokietija turi turkus, Prancūzija – musulmonus. Esame laisvame pasaulyje, žmonės turi judėti. Lietuvoje sudėtinga dėl to, kad tie, kas suteikia teisę įvežti, bijo spręsti – o kas, jei kažkas blogai bus. Daug dar naftalino valdžioj yra“, - teigė V. Matijošaitis.

Pašnekovui antrina ir L. Skierus. Pasak jo, Lietuvoje puikiai integruotųsi darbuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos. Ten yra reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, o jų kultūra artima vietinei.

„Jei jie čia uždirbs pinigus, padės mūsų pensininkams. O paskui dar ir išvažiuos, tai jiems pensijos nereikės mokėti, - ironizavo V. Matijošaitis. - Kodėl dabar lietuviai gali išvažiuoti, o įvažiuoti į Lietuvą negalima“.

„Jei Lietuva dirbtinai stabdo ukrainiečių ar rusų atvažiavimą, tai praeis penkeri metai, kai darbuotojų reikės nori ar nenori, ir turėsime įsileisti darbuotojus iš Azijos tada“, - spėja L. Skierus.

Pasak V. Matijošaičio, gamykloje Ispanijoje dirba labai daug ukrainiečių, moldavų ir rusų.

Verslininkai pasakoja, kad Kalėdų laikotarpiu įmonei reikėtų apie 150 papildomų darbuotojų porai mėnesių. Šiuo metu juos gelbėja tik personalo nuomą siūlančios kompanijos.

Kita bėda bandant išlaikyti įmonių sėkmę – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Lietuviai, baigę aukštuosius, braškes renka. Žiūrėjau laidą per televizorių, kur mergina su aukštuoju pasakojo, kaip daro sumuštinius Norvegijoje, sako, kad ten ir dirbs, nes daugiau uždirba. Mūsų vedančių specialistų nei vieno neišvysi sumuštinių daryti. Reikia suprasti, kad pirmą dieną atėjus į darbą tau niekas neduos „Mercedes“ automobilio, keturių kambarių buvo ar kotedžo“, - kalbėjo V. Matijošaitis.

Verslininkų nuomone, šiuo metu galiojančios lengvatos jaunimo įdarbinimui nėra aktyviai išnaudojamos darbdavių. Patys „Vičiūnų grupės“ atstovai bandė Vyriausybei siųsti savo pasiūlymus dėl jaunimo nedarbo, tačiau sulaukė „formalių atsakymų, kad nesuktų galvos“.

Darbuotojus užsiaugina patys

Su darbo jėgos problemomis „Vičiūnų grupė“ bando tvarkytis pati.

„Mokinamės, auginamės, dirbame su visomis aukštosiomis mokyklomis, studentus žiūrime nuo antro kurso, bendraujame su dėstytojais, siūlome praktikas“, - vardijo V. Matijošaitis.

Pasak jo, į Plungę prisikviesti jaunimo nėra sunku, nes čia – netoli Palanga ir Klaipėda, o ir karjeros galimybės neprastos. Eksportą išplėtojusios įmonės darbuotojams tenka keliauti po įvairias šalis.

Kaip teigė V. Matijošaitis, vienas „užsiaugintas“ žuvų produkcijos technologas šiuo metu jau tapęs vienos gamyklos direktoriumi.

Skatinama ir aukštąsias mokyklas steigti maisto pramonei reikalingas specialybes. Pavyzdžiui, Plungės kolegijoje šiuo metu „Vičiūnų grupės“ iniciatyva mokoma maisto pramonės operatoriaus specialybės.

Minimalios algos didinimas neaktualus

Paklaustas apie „darbiečių“ kalbas dėl 1509 Lt minimalaus atlyginimo, V. Matijošaitis teigė čia įžvelgiantis tik populizmą.

„Visi užsiima populizmu, didina minimalų atlyginimą, kalba, kad žmonėms nori duoti daugiau pinigų, bet iš tiesų nori valstybė pati sau daugiau pinigų surinkti. Kiek duodi žmogui, tai dar tiek atiduodi valstybei. Jei nori duoti žmogui, tai dalinkis, neapmokestinamą minimumą didink, tada nebus jokių smūgių“, - kalbėjo Kaune gyvenantis verslininkas.

Vis dėlto pačiam „Vičiūnų grupės“ savininkui kalbos dėl minimalaus atlyginimo didinimo nėra labai aktualios. Pasak V. Matijošaičio, gamyklose minimalias algas gauna tik labai mažai darbuotojų.

„Jei didintų ir neapmokestinamąją dalį, tai gali didėti minimalus atlyginimas. Gal ir geriau būtų. Čia minimumas yra daugiau susietas su aptarnavimo sektoriumi, maitinimo įstaigomis. Bet ir čia, jei pažiūrėsi, su arbatpinigiais padavėjai daugiau nei 2 tūkst. Lt uždirba“, - kalbėjo verslininkas.