Naująją jėgainę dar žadama pradėti statyti. Ją baigti iki 2009 metų, kuomet turi būti sustabdytas IAE antrasis blokas, nepavyks. „Reikia tikėti, kad jei dabar neuždelsime su tuščiomis kalbomis, turėtume iki 2012-ųjų pasistatyti. O dėl dvejų ar trejų metų laikotarpio – protingi žmonės visada gali susitarti“, - pažymėjo V. Adamkus.
Anot jo, „vidury kelio nutraukti bet kokį tiekimą, šaltinius, su kuriais šiandien dirbame, būtų neprotinga ir nelogiška“.
V. Adamkus pripažino, jog kol kas niekas negali užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos norą pratęsti IAE antrojo bloko darbą: „Manau, kad galima (įtikinti pratęsti – DELFI). Ten yra daug protingų žmonių. (…) Esame ES nariai, o ES svarbu nesugriauti vienos iš narių viso ekonominio gyvenimo. Aišku kaip dieną, paliestų Lietuvą stipriai, jei netektume vieno iš energijos šaltinio“.
Vėliau Prezidentūros atstovai sušvelnino V. Adamkaus žodžius. Pasak jo atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, Lietuva neatsisako įsipareigojimų uždaryti IAE, tačiau šalies vadovas mano, kad nereikia praleisti progos išsakyti savo susirūpinimą.
Mat pastaraisiais metais pasikeitė padėtis energetikoje: pabrango nafta ir dujos, Lietuva tampa priklausoma nuo vienintelio žaliavų tiekėjo.
Atlikus dabartinės situacijos įvertinimą esą galima kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pasiūlytų savo sprendimą, ir iškelti klausimą dėl galimo IAE antro bloko darbo pratęsimo.
Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį žurnalistams savo ruožtu teigė, jog Lietuva jau dabar aktyviai kalbasi su Europos Komisijos atstovais, siekdama atkreipti dėmesį į energetines problemas, kilsiančias uždarius antrąjį IAE bloką.
Tiesa, G.Kirkilas čia pat pripažino, jog visos ligšiolinės pastangos įtikinti EK atstovus iki šiol ne itin vaisingos: “(…)Kol kas negalėčiau pasakyti nieko optimistiškai nuteikiančio, jog EK sutiktų kaip nors įsivelti į šias derybas (dėl IAE II bloko uždarymo atidėjimo - DELFI)”.
Premjeras pridūrė, jog ir toliau bus siekiama kalbėtis dėl IAE antrojo bloko 2009 m. uždarymo, pabrėžiant neigiamas šio uždarymo pasekmes.
Praėjusią savaitę Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvavęs eurokomisaras Andris Piebalgas paragino nešvaistyti laiko tuščioms kalboms apie IAE antrojo bloko darbo pratęsimą.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Vytu Navicku. Pastarasis yra pareiškęs, kad ES galėtų leisti Lietuvai neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės 2009-aisiais ir eksploatuoti ją iki bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė.
V. Navickas apeliavo į tai, kad uždarius elektrinę elektros energija pabrangs 40 proc. ir Lietuvos energetinis sektorius bus 75 proc. priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų.
„Man nesuprantami ministro argumentai, - dienraščiui „Kauno diena“ teigė A. Piebalgas. – Jėgainė turi būti uždaryta numatytu laiku, nes tai įrašyta sutartyje dėl Lietuvos stojimo į ES. Be to, numatytas uždarymo kompensavimo mechanizmas. Skiriami pinigai bus prarasti, jeigu įsipareigojimai nebus vykdomi. Galų gale, uždarymo data nėra jokia staigmena Lietuvai“.
DELFI kalbintas buvusių sovietinių valstybių ekspertas Vladimiras Socoras savo ruožtu teigė karštai remiantis norą pratęsti IAE antrojo reaktoriaus darbą.
„Per anksti uždaryti antrą reaktorių. Visiškai remiu Lietuvos norą pratęsti jo veiklą, kol bus rasti kiti elektros energijos šaltiniai”, - sakė jis.
Keturšalis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos greičiausiai bus pasirašytas tik lapkritį, po šį savaitgalį vyksiančių išankstinių Lenkijos parlamento rinkimų. Po rinkimų ketinama pasirašyti ir sutartį dėl elektros tilto į Lenkiją statybos.
V. Adamkus pripažino, kad Varšuvos reikalavimas užtikrinti 1000 ar 1200 megavatų elektros energijos yra suprantamas, mat lenkams reikia patenkinti augančios ekonomikos poreikius. Tačiau Lietuva savo ruožtu turi atsižvelgti į savo, taip pat – Latvijos ir Estijos poreikius, poveikį aplinkai.
Pasak prezidento, net nepratęsus IAE antrojo bloko darbo elektros energijos nepritrūksime, mat norima elektros tiltu susijungti su Švedija. Be to, Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka esą pats pasiūlė, reikalui esant, parduoti Lietuvai elektros energijos.