Vaistų prekyba klesti internete ir turguje: tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą

Vieni be būtiniausių vaistų vaistinėlės nekelia kojos iš namų, kiti, prispyrus reikalui, viską meta ir skuba į vaistinę. Vis dažniau pastebimi ir neatsakingi vaistų pardavinėjimai. Žmonės pamiršta, kad vaistų prekyba turguose, socialiniuose tinkluose ir įvairiose pokalbių svetainėse – nelegali. Apie tai buvo pasakojama LNK žiniose.

Vaistų prekyba degalinėse

Kad vaistų galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir kitur, kaip, pavyzdžiui, degalinėse – daliai gyventojų vis dar naujiena.

„Tikrai jau seniai prekiaujame. Tiesa, dar ne visi klientai žino ar pastebi. Anksčiau tai buvo apribota įstatymų, vėliau, atsiradus galimybėms, mes, iš pradžių, išplėtėme į svarbiausias degalines, kur yra didžiausias klientų srautas“, – teigė „Cirkle K“ rinkos vystymo direktorius Renatas Alekna.

Anot pašnekovo, įstatymas prekiauti vaistais jiems leidžia jau kelerius metus, o kad vienoje vietas viskas – degalai, maistas ir vaistai – kai kam ne itin priimtina, tačiau skubantiems – patogumas akivaizdus.

„Jeigu kelionėje prireiktų, o vaistinės nedirba – degalinės dirba visą parą, tai patogiau“, – teigė kalbinta moteris.

Yra ir galvojančių kitaip.

„Ne tūkstantis kilometrų, galima sustoti ir užeiti į vaistinę, bet kada nusipirkti. Manau, tų vaistų mažiau išvis reikia naudoti“, – mintimis dalijosi vyras.

R. Alekna atskleidė, kokius vaistus žmones degalinėse perka dažniausiai.

„Labiausiai augantys ir svarbiausi yra nuo skausmo vaistai, bet taip pat prekiaujame ir purškalais nuo uodų, ir nuo saulės įdegio kremais, taip pat vitaminais, papildais“, – teigė jis.

Dažniausiai žmonės neįprastose vietose vaistų ieško tada, kai jų reikia čia ir dabar. Tokia alternatyvi vieta gelbėja didelius atstumus keliaujantiems, tad perka ir dirbantys, ir atostogaujantys.

„Turbūt, kai yra reikalas, pats žmogus ieško ir klausia. Taip pat ir aš darau“, – teigė „Circle K“ rinkos vystymo direktorius.

Anot pašnekovo, vaistų pardavimai degalinėje nėra didėjantys, tačiau jie – pakankamais stabilūs.

Vaistai maisto prekybos centruose

Preparatų sveikatai įsigyti jau kurį laiką Lietuvoje galima ir perkant maisto prekes.

„Išties, prieš porą metų mes taip pat prekiavome ir vaistais, bet, pagal įstatymus, jie negali būti taip laisvai statomi vitrinose, todėl reikėdavo atėjus į kasą paprašyti“, – teigė „Maximos“ komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Dėl šios priežasties prekybos vaistais maisto parduotuvėse buvo atsisakyta. Liko tik maisto papildai ir vitaminai.

„Patys populiariausi, vienareikšmiškai, yra tirpūs vandenyje, tos, liaudiškai vadinamos, šnypščiančios tabletės. Ypatingai vitaminas C, tuomet yra multivitaminai, magnis. Pastebime, kad perka, ypatingai, jauni žmonės, turbūt tie, kurių tempas gyvenimo yra greitas, nenori gaišti laiko, kad dar reikėtų eiti į vaistinę“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Vaistus patariama pirkti tam pritaikytose vietose

Turime nepamiršti, kad vaistininko konsultacija – gali būti labai svarbi ir reikšminga, todėl vaistus reikėtų pirkti būtent vaistinėse.

„Jeigu mes kalbame apie vaistus, tai dažniausiai gyventojai juos perka konsultuodamiesi su vaistininku, nes, turbūt, jaučia ir kažkokius simptomus. Kartais ta konsultacija su vaistininku tampa ir tokia sveikatos terapija, ir sako, kad kartais geriau pasijauti vien nuo patarimo“, – teigė „Eurovaistinės“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.

Prekyba vaistiniais preparatais – licencijuojama veikla. Įmonės apie tokią prekybą privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, o ir prekiauti bet kas – negali.

„Nelicencijuotų asmenų vykdoma prekyba vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla ir užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Šiais atvejais tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro pažeidimą“, – komentarą pateikė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Visą reportažą galite rasti LNK portale: