Jau gali sudaryti sutartis
Nuotolinės spaudos konferencijos pradžioje A. Armonaitė tikino norinti pradėti nuo trijų svarbiausių dalykų ir paaiškinti, kodėl ši priemonė išvis buvo įgyvendinama.
„Labai džiausiuosi, kad galime pristatyti reguliaraus darbuotojų testavimo mechanizmą ir noriu pasakyti tris svarbias žinias, kodėl iniciavome šią priemonę.
Pirmas dalykas, tie, kurie gali veikti ir atsidarė neseniai, bet jų veikla yra apribotų veiklų sąraše, kad jie galėtų saugiai tęsti veiklą ir nereikėtų dar užsidaryti ir nutraukti veiklos, testavimas gali tam padėti.
Kitas dalykas – saugoti savo darbuotojus ir savo klientus. Reguliarus testavimas juos apsaugos. Trečias dalykas, tikimės, kad su šia priemone prisidedame prie bendrų testavimo pajėgumų valstybėje ir tai leis mums planuoti karantino laisvinimą, jei tik susirgimų skaičius mažės, mes to tikimės“, – kalbėjo ministrė.
Ji teigė, kad verslui bus kompensuojamas tiek greitasis antikūnių, tiek greitasis antigenų testas.
„<...> įmonės jau gali sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, kad reguliariai pradėtų testuoti darbuotojus.
Vėliau, kovo mėnesį, įmonės galės pristatyti dokumentus INVEGA svetainėje ir užpildę paprastą paraišką gauti kompensaciją už tuos testus. Labai svarbu yra reguliarumas“, – sakė A. Armonaitė.
Kaip tikino, greitiesiems testams verslui kompensuoti valstybė skiria 30 mln. Eur, o vieno testo kompensacija sieks 12 Eur.
„Mes kviečiame verslus pasisakyti, kad jie rūpinasi savo klientais ir darbuotojais ir užsiklijuoti lipduką ant durų. Tikimės, kad startuosime sklandžiai“, – kalbėjo ministrė.
Detaliai paaiškino tvarką
Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovas Ignas Paukštys aiškino, kad priemonė iš principo – labai paprasta, nes yra aiški viršutinė 12 Eur testų kompensavimo riba.
„Ar tai įmonė, ar fizinis asmuo, kuris veikia pagal individualią veiklą, verslo liudijimą, visos formos tinka, svarbu, kad tai yra smulkaus ir vidutinio verslo subjektas.
Kaip bus galima pasiskaičiuoti sumą? Tai kiek jūs turite darbuotojų, padauginame iš keturių testų vienam darbuotojui per mėnesį, tada dauginame iš mėnesių trukmės, dabar planuojama, kad bus nuo vasario 23 iki gegužės 31 d. tas laikotarpis kompensuojamas ir dauginame iš testo kainos. Imant supaprastintai, nuo kovo iki gegužės 31 d., vienam darbuotojui 4 testai per mėnesį, tai išeina vienas darbuotojas kart 144 Eur. Jos (tokios sumos-red.) galima prašyti“, – aiškino I. Paukštys.
Jo teigimu, paraiškos pateikimas bus paprastas, ji bus parengta elektronine forma, kuri šiuo metu, kaip patikslino, dar yra kuriama ir vystoma.
„Reikės tiesiog pridėti dar keletą papildomų dalykų, dėl to, kad tai yra smulkaus ir vidutinio verslo priemonė, tai bus vadinama SVV deklaracija. Ji yra paprasta ir yra vaizdo instrukcijos mūsų svetainėje. Taip pat reikės dar vienos deklaracijos, bet iš esmės viskas paprasta“, – sakė jis.
Tiesa, I. Paukštys įspėjo, kad ne mažiau svarbu, jog įmonės šiuo metu jau gali sudaryti sutartis su tyrimus atliekančiomis įmonėmis, tačiau įspėjo, kad šios privalo būti akredituotos atlikti tokius tyrimus. Šių įstaigų sąrašas skelbiamas čia. Daugiau informacijos apie testavimo priemonės gavimo tvarką galima rasti čia.
Susidomėjimas – nemažas
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė taip pat pasisakė apie naują priemonę. Jos teigimu, tai puikus žingsnis.
„Noriu pasakyti, kad išties puikus žingsnis tam, kad įrodytume, kad esame saugūs, turime saugias paslaugas ir jas saugiai galime teikti klientams. Mums buvo svarbu išgirsti, kiek pinigėlių bus kompensuojama. Kiekvienas, kuris yra atsakingas už savo verslą, jis tai darys. Kirpėjų ir grožio specialistų bendruomenė prieš pat pradedant darbus visi prasitestavo beveik 100 proc.
Vakar turėjome savo vidinį grupės pasitarimą, visi yra susidomėję ir visi nori apsaugoti savo darbuotojus, klientus ir verslus. Tad manau, kad susidomėjimas bes nemažas ir pati inicijuosiu, kad šis testavimo visas sklandus ėjimas būtų be pertraukų“, – sakė ji.
Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius taip pat tikino, kad ši darbuotojų testavimo priemonė, ko gero, viena pagrindinių, leidžianti anksti identifikuoti ir izoliuoti sergančiuosius.
„Noriu pasidžiaugti, kad ministerija pasiūlė tokią priemonę, kuri tiesiogiai gali nulemti tolimesnį verslų veikimą bei išsaugojimą.
Tuo pačiu tai yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys. Viena iš PSO rekomendacijų ir yra platus ir periodinis gyventojų testavimas. Tai kaip gydymo įstaigų atstovas galiu pridėti, kad tai vienas pagrindinių procesų leidžiantis anksti identifikuoti ir izoliuoti sergančiuosius“, – sakė jis bei pridūrė, kad verslo atstovams tai leis priimti savalaikius sprendimus.
„Manau, kad ši priemonė yra viena taikliausių siekiant grįžti į įprasto gyvenimo rėmus“, – teigė jis.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vykdantysis direktorius Laimutis Paškevičius tikino, kad tokia priemonė šiandien jau stipriai vėluoja, tačiau tikino besidžiaugiantis, kad toks sprendimas pagaliau priimtas.
„Aš manau, kad stipriai pavėluota, ta priemonė galėjo jau būti daug laiko atgal, bet džiugu, kad pagaliau priimtas sprendimas.
Labai džiugu, kad yra sugalvotas mechanizmas ir rasta lėšų valstybei kompensuoti. Aišku, ne visos įmonės pakliūva, didžiųjų nėra, suprantama, tikriausiai tos priemonės negali būti skirtos didžiosioms įmonėms, bet galvojant visos Lietuvos mastu, reikėtų ateityje pagalvoti apie galimybę rasti resursų testuoti ir kuo daugiau žmonių.
Norėčiau palinkėti sėkmės visiems verslams, nes pagal pridedamą asmens sveikatos įstaigų sąrašą pamatysite, kad įmonės, kurios gali atlikti testavimus, jų yra visoje Lietuvoje ir kas norės atlikti, tai galės padaryti greitai“, – teigė jis.
Dėl didesnių įmonių – dar neaišku
„Delfi“ primena, kad jau anksčiau buvo teigiama, kad valstybė už vieną greitąjį antigeno arba greitąjį serologinį antikūnų tyrimą verslui kompensuos 12 Eur, o už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų. Be kompensacijos greitasis serologinis antikūnų tyrimas kainuotų nuo 15 eurų, greitasis COVID-19 antigeno testas kainuotų apie 26 eurus. Kompensacijas gaus tik juridiniai asmenys, tai yra – įmonės, ne patys darbuotojai.
Taip pat aiškinta, kad į pagalbą galės pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės. Darbuotojams tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos bus pervedamos įmonėms nuolat pagal atliktų tyrimų skaičių.
Į darbuotojų testavimą įsitraukė ir privačios šalies sveikatos priežiūros įstaigos, kurių personalas gali atvykti į įmonę ir paimti vietoje tyrimus arba kurios priimtų darbuotojus išsitirti pas save. Privačių medicinos įstaigų atstovai teigia esantys visiškai pasiruošę testuoti darbuotojus.
„Testavimui esame pilnai pasiruošę – klinikoje kiekvieną dieną atliekame daugybę COVID-19 greitųjų ir PGR tyrimų. Esame įsidiegę aukštus testavimo saugumo ir kokybės standartus, turime specialiai parengtą ir apmokytą personalą, atskirą išankstinės registracijos liniją, kuria paskambinę pacientai registruojasi tyrimams. Visų tyrimų atsakymus suvedame į e.sveikata sistemą. Ir iki šiol esame dirbę bei dirbame su įmonėmis, kurioms teikiame darbuotojų testavimo paslaugas, tad nematome kliūčių didinti testavimo apimtis ir tuo atveju, jei reikėtų priimti testavimui mokytojus ar įmonių darbuotojus“, – portalui „Delfi“ žadėjo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos vadovė Inga Grigienė.
Sveikatos priežiūros specialistai yra nusiteikę atvykti darbuotojus testuoti į įmones. Tiesa, kaip pastebėjo, svarbu, kad būtų iš anksto su jais aptartos sąlygos, kaip bus įrengta testavimo vieta, tai yra, kokie turi būti išpildyti higienos reikalavimai, apibrėžti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Taip pat turi būti užtikrintas interneto ryšys, kad sveikatos apsaugos specialistai galėtų vietoje duomenimis suvesti į SPBĮ.
Dalis organizacijų darbuotojų galės ir patys atvykti į gydymo įstaigas išsitirti. Plačiau galite skaityti čia.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad Vyriausybė dar diskutuoja apie alternatyvų testavimo metodą, kuris galėtų būtų taikomas dideliuose kolektyvuose ar įmonėse – pasak jos, tai būtų platus testavimas kaupinių metodu (tai yra kelių žmonių mėginiai sudedami kartu), be to, gali būti pasiūlyta ir kitų sprendimų didelėms įmonėms.
Naują metodą pirmiausia numatoma išbandyti mokyklose, sakė I. Šimonytė.