Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų antrąjį ketvirtį (balandį–birželį) šalies bendrasis vidaus produktas, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc. mažesnis nei pirmąjį ketvirtį (sausį–kovą).
„Esant tokiai pandeminei situacijai, suvaržymai, matyt, neišvengiami. Turbūt akivaizdu, kad tai paveiks ekonomiką ir turės įtakos jos augimui. Tačiau kiek – tikrai sunku vertinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Pagal naujausią Lietuvos banko prognozę, šalies BVP per visus 2020 metus turėtų susitraukti 2 proc. Gruodžio 15 dieną ši prognozė turėtų būti atnaujinta.
„Matyt, tokių pandeminių skaičių niekas nesitikėjo, bet prognozuočiau, kad poveikis turėtų būti mažesnis negu pirmos bangos. Vis dėlto, esame daugiau ar mažiau pripratę, verslai prisitaikę“, – sakė V. Vasiliauskas.
Bankų skolinimas
Ketvirtadienį posėdžiavęs Europos centrinis bankas nusprendė nekeisti palūkanų normų ir iki 1,85 trilijono eurų bei 2022 metų išplėtė skubios pandeminės turto supirkimo programos apimtį.
Iki 2022 metų pratęsta ir ilgalaikių refinansavimo operacijų (TLTRO) bankams programa. V. Vasiliauskas aiškino, kad pagrindinė šio paketo mintis yra susijusi su finansavimo sąlygų užtikrinimu
„Vis tiek antra banga ir „biesas“ žino, kiek jų dar gali būti, kol visi užsivakcinuosime. Būtų gerai, kad bankai nenustotų skolinti“, – sakė jis.
Didesnis deficitas
V. Vasiliauskas taip pat dar sakė, kad sutinka su naujosios Vyriausybės atstovų nuomone, jog kitų metų valstybės biudžeto deficitas bus didesnis, nei nurodyta pirmajame projekte.
„Tai, kad deficitas bus didesnis – nieko nuostabaus. Tą signalizavome nueinančiai Vyriausybei, pateikdami pastabas dėl kitų metų biudžeto“, – sakė jis
Kaip žinia, finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pateikė projektą su 5 proc. BVP, t. y. apie 4,11 mlrd. eurų deficitu.
Savo ruožtu paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet bus apie 6,5 proc. BVP.
V. Vasiliauskas pridūrė, kad kol kas neturėjo galimybės Vyriausybės programos ir valstybės skolos stabilizavimo planų aptarti su G. Skaiste, todėl jų komentuoti dar negali.
Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skola 2022 metais turėtų pasiekti 49,4 proc. BVP, o 2023 metais – 50,3 proc. BVP.