Bausmė Lietuvai
Septynerius metus produkciją kinams tiekęs Panevėžio „Kalnapilis“ žino, ką reiškia griežtas ir netikėtas partnerių iš Azijos „ne“. Po tokio verdikto dar pavasarį pilnus prekių konteinerius įmonei teko gabentis namo, o rudeniop megzti ryšius su Taivanu.
Dabar tokioje situacijoje atsidūrusi visa Lietuva, dėl lapkritį Vilniuje atidarytos Taivano atstovybės sukėlusi Kinijos pykčio priepuolį.
Visgi verslas teigia įtampos pasekmes pajutęs jau anksčiau pradėjus klibėti Lietuvos ir Kinijos santykiams.
„Gegužę, kai buvo paskelbtas Lietuvos pasitraukimas iš 2012-aisiais įkurto bendradarbiavimo tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių formato, dar žinomo „17+1“, sulaukėme savo partnerių atsako Kinijoje“, – teigia stambų pirkėją staiga praradusios bendrovės „Kalnapilis-Tauro grupė“ direktorius Marijus Valdas Kirstukas
Ką Panevėžio aludariai buvo pasiekę per 7–8 metus, nubraukta vienu mostu. Nebuvo priimta netgi paskutinė panevėžiečių produkcijos siunta, keliavusi jūra į Kiniją.
„Tiesiog nusprendė nebepirkti mūsų prekių ir viskas. Pilnus konteinerius teko ilgai plukdyti namo, patiriant nuostolių“, – pasakoja įmonės vadovas.
Toks partnerių Kinijoje sprendimas bendrovei kainavo brangiai. Bet dar didesnis nuostolis – prarasta Kinijos rinka.
Eksportas į šią šalį „Kalnapilio-Tauro grupei“ nešdavo apie 600 tūkst. eurų pajamų per metus.
Panevėžio įmonė partnerius Kinijoje lapkritį pakeitė Taivanu, kaip dabar siūlo Kinijai karo kirvį iškasusi Lietuvos valdžia. Nors toks bendradarbiavimas dar tik prasidėjo, aludarių vadovo nuomone, akivaizdu, kad kinų rinkos tai neatstos.
„Į Taivaną jau iškeliavo pirma siunta. Bet Taivano ir Kinijos rinkos – nesulyginamos. Reikės labai daug dirbti, kad bent kiek prisivytume“, – sako M. V. Kirstukas.
„Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas neigiamai vertina kilusią suirutę tarp Lietuvos ir Kinijos.
„Verslas kaip verslas, jis kažką sugalvos. Bet mūsų valstybės ekonomikai tai tikrai atsilieps“, – įsitikinęs M. V. Kirstukas.
Ilgėja logistika
Su Kinija ryšių, nors ir netiesioginių, turėjusios Panevėžio bendrovės „Adax“ vadovas Aurimas Lukoševičius viliasi, kad įmonės krizė skaudžiai nepalies.
„Naudojame kinų gamybos komponentus, tačiau ir juos gauname per distributorius“, – sako direktorius.
Vis dėlto net ir neturinčiam tiesioginio santykio su Kinija verslui krizė nepraeis pro šalį. Tą jau pajuto su šia šalimi verslo sąsajų neturinti „Roquette Amilina“.
„Dėl pailgėjusios logistinės grandinės mūsų rangovai, pavyzdžiui, mūsų vystomiems projektams tiekiantys metalo gaminius, informuoja apie papildomas laiko sąnaudas. Vėluojama iki mėnesio, net dviejų, kol randami nauji tiekimo per kitas šalis kanalai“, – teigia įmonės atstovė Laima Čigriejūtė-Vitkauskienė.
Cheminių medžiagų tiekimo iš Kinijos stygiaus „Roquette Amilina“ dar nejaučia, nes bendradarbiauja visos įmonių grupės mastu.
„Manome, kad nepatogumų vis tiek iškils: anksčiau Lietuvą nurodydavome kaip žaliavos krovimo šalį. Dabar nurodome kitą įmonių grupės šalį. Taip pailgėja krovimo laikas, dėl to turėsime papildomų logistikos kaštų“, – sako L.Čigriejūtė-Vitkauskienė.
Su kinais nelengva
Kaip sunku pelnyti Kinijos draugystę, puikiai žino pienininkai. Jie dar neseniai intensyviai mynė slenksčius, siekdami įtikinti kinus atverti savo rinką lietuviškiems pieno produktams.
„Buvo intensyvių bandymų pasiekti tą rinką ir ji jau buvo lyg pažadėta, bet galiausiai nieko nepavyko“, – sako bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ generalinis direktorius Arvydas Ruibys.
Kinijos vartai užsivėrė ir šaltyje džiovintą produkciją į šią valstybę gabenusiai Panevėžio įmonei „Geld Baltic“.
„Dabar dirbame su Honkongu, ten kol kas jokių kliūčių nėra. Tiesiogiai su pačia Kinija ryšių atsisakėme, nes ten ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Taikomi reikalavimai augalinės kilmės produktams“, – sako „Geld Batic“ vadovė Laura Kaziukonienė.
Jos nuomone, versle svarbiausia neapsistoti ties viena rinka – tada politinės peripetijos tiek smarkiai nepalies.
„Verslas moka prisitaikyti, jis praranda vienas ir randa kitas rinkas. Aišku, norisi stabilumo, bet mes eksportuojame į 20 šalių ir jaučiamės saugiau. Reikia turėti kuo daugiau krepšelių“, – įsitikinusi verslininkė.
L. Kaziukonienė palaiko Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu. Pasak verslininkės, kinai iš tiesų moka manipuliuoti, o bet kurios valstybės laisvė yra prioritetas.
„Reikia turėti politinį stuburą. Jei Europos Sąjunga mus palaikys, charakterį parodžiusi Lietuva turės teigiamą tolesnį tokio sprendimo poveikį. Galų gale ir patys kadaise kovojome dėl laisvės“, – sako L. Kaziukonienė.
Nuogi į dilgėles
„Lietuvos ambasada Kinijoje stovi jau visiškai užkaltais langais. Su vienu kitu plyšiu užkaltais langais stovi ir jų ambasada Lietuvoje. Tik kinai pas mus ir pro tuos siaurus plyšius vis dar stebi, kas čia vyksta, kaip reaguojame, ką kalbame apie Kiniją“, – teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.
Kinai, anot jo, itin uolūs visose srityse: tiek versle, tiek politikoje, tiek renkant informaciją. Todėl vienas netinkamas žodis, poelgis, pasak direktoriaus, gali per akimirką priversti juos priimti naują sprendimą.
„Kinija žino, kad yra galinga, ji to ir neslepia. Todėl gali mus spausti, kaip nori, ir pasiekti savo“, – mano Panevėžio regiono verslo atstovas.
Lietuva, V. Matkevičiaus nuomone, turi dvi išeitis: atsiprašyti arba priešintis toliau. Verslas susitaikys su bet kuriuo sprendimu, bet jam reikia aiškumo ir kuo greičiau. Čia galioja taisyklė: laikas – pinigai.
Pati Lietuva, pasak rūmų vadovo, turėjo rimčiau pasiruošti tokiems savo žygiams.
„15 metų dirbome su kinais, ieškojome kelio į jų rinką. Pats ten buvau gal penkis kartus. O dabar jie nuo mūsų nusisuko – gaila įdėtų pastangų. Bet verslas į praeitį nesidairo“, – patikina V. Matkevičius.
Lietuva, anot jo, pastaraisiais metais džiaugėsi dideliais ekonomikos šuoliais. Dabar tokio tikėtis, direktoriaus nuomone, nereikėtų.
„Galėjo valstybė jau seniai padirbėti su JAV rinka, ji dabar būtų labai pravertusi. Išėjo, kad nuogi šokom į dilgėles, o reikėjo tik persirengti“, – palygino V. Matkevičius.
Anot jo, 2008 m. krizė, kai buvo nutraukti santykiai su Rusija, davė pamoką, kad reikia turėti atsarginę rimtą rinką. Taivanas, Panevėžio PPAR vadovo nuomone, gera vieta pieno, alaus, vyno, maisto prekybai, bet to neužteks.
„Verslas tikrai nesidžiaugia, kai dėl politikos trikdomas jo darbas“, – pabrėžia V. Matkevičius.