„Nuo šiol turime gauti leidimą kroviniui judėti. Iš esmės tai yra ta pati muitinės deklaravimo sistema, kurios atsisakėme vos tik įstoję į Europos Sąjungą. Grįžtame atgal į 2004 metus, nes dabar krovinį pervežti Lietuvos viduje tapo sudėtingiau nei Europos Sąjungoje", - teigia Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris" vadovas Arūnas Bertašius.
Verslininkai sako neprieštaraują Mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie pervežtus krovinius, tačiau deklaruoti kiekvieną krovinį el. sistemoje prieš jam pajudant į reisą vadina absurdu.
„Lietuva yra tokia maža, o nori būti išskirtinė savitu mokesčių administravimu. Norime būti kitokie nei suomiai, latviai, estai, švedai ar norvegai, nors esame tos pačios logistikos sistemos dalis. Mūsų šalis kaip jos grandis tiesiog taps labiau komplikuota", - sako bendrovės „Schenker" direktorius Edmundas Daukantas.
Jo teigimu, ši sistema prieštarauja logistikos verslo logikai, nes tai yra kišimasis į įmonės darbo procesą ir jį stabdo.
„Dabar negali pradėti važiuoti, kol negavai patvirtinimo iš Mokesčių inspekcijos - vadinasi, krovinys stovi. Ką reikės daryti, jeigu mašina pakrauta, o leidimo važiuoti negausi? Ar įmonė stabdys veiklą vien tik dėl to, kad nepavyksta sistemoje deklaruoti važtaraščio? Tvirtinti, kad sistema visada veiks, negalima. Tokios problemos yra realios, jos kyla Vengrijoje - vienintelėje iš ES šalių, kurioje galioja el. važtaraščių deklaravimo sistema. Tačiau kroviniai nestovi, tiesiog sistema yra apeinama.
Įsivaizduokime, jeigu kelyje Vilnius-Kaunas pastatytume patikros užkardą, kad ir su pačia pažangiausia įranga, kuri patikrina automobilį per milisekundę ir atsidaro. Juk vis tiek automobilių eilė susidarytų milžiniška", - sako E. Daukantas.
Pasak A. Bertašiaus, sistemoje yra ir daugiau absurdiškų reikalavimų: „Dabar, kad išrašyčiau važtaraštį už klientą, kuris užsakė krovinio pervežimo paslaugą, šios įmonės direktorius turi prisijungti prie sistemos ir mums parašyti įgaliojimą. Taip daugybę laiko sugaišta ir užsakovas, ir vežėjas. Klientas užsakė paslaugą, susimokėjo, logistikos įmonė pervežė - kam šiame procese dar reikalingas trečias asmuo?"
A. Bertašius įsitikinęs, kad priverstinis deklaravimas nepadės į dienos šviesą ištraukti pajamas slepiančių verslininkų.
„Šešėlio sumažinti nepavyks, o sąžiningam verslui ant pečių darbo ir išlaidų - jau užkrovė. Negalima vadovautis logika, kad jeigu kažkas nemoka mokesčių, tai visi kiti turi įrodyti, kad moka. Norima sugauti nesąžiningus vežėjus, priverčiant sąžiningus verslus viską deklaruoti. Mums, kad įrodytume, jog esame sąžiningi, reikia padaryti 17 veiksmų.
Pasak „Rhenus Svoris" vadovo, dabar yra tikima, kad žiūrėdami į važtaraščius surasime neapskaitytas prekes - tai nelogiška. Juk į važtaraščius patenka tik apskaitytos prekės. VMI energija turėtų būti nukreipta į nesąžiningų vežėjų gaudymą, o ne į apskaitymą sąžiningų.
Šiuo metu neįmanoma tiksliai įvertinti visos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos poveikio PVM surinkimui ir šešėlinei ekonomikai, nes praėjo per mažai laiko nuo sistemos starto. Tačiau, panašaus pobūdžio plataus masto priemonės PVM surinkimui gerinti taikytos ir iki išmaniosios mokesčių sistemos paleidimo pradžios.
Pasak E. Daukanto, labai panašus nepavykęs projektas jau Lietuvoje vykdytas 1998 metais. „Tuomet buvo įvestas griežtas atskaitomybės transporto važtaraštis. Reikėdavo pirkti sunumeruotus blankus, pildyti duomenis ir turėti šį važtaraštį vežant krovinį. Tada buvo sakoma tas pats, kas ir šiandien, kad „nebus šešėlio". Iš tikrųjų iš to uždirbo tik spaustuvė, kuri blankus spausdino - daugiau niekas.
To buvo greitai atsisakyta, nes kas slėpė krovinius, jo tiesiog nerašė arba atsispausdindavo vieną ir važinėdavo savaitę. Kai automobilį patikrindavo, tą dokumentą deklaruodavo ir atsispausdindavo antrą. Taip bus ir dabar - darome tą pačią klaidą, kurią jau kartą padarėme. Tiesa, procesas buvo primityvesnis, tačiau jeigu tas procesas neveikia pieštuku, tai jis niekada neveiks ir padedant programoms", - teigia E. Daukantas.
Verslininkai skaičiuoja, kad dėl naujos prievolės jiems atsiranda papildomų išlaidų ne tik dėl išaugusių darbo apimčių, bet ir dėl papildomų investicijų į IT ūkį, kurios daug kainuoja. Išaugusios išlaidos ir per didelės laiko sąnaudos tik apsunkina veiklą ir konkurenciją rinkose.
Verslininkai tikisi, kad naujoji Vyriausybė visgi elektroninę mokesčių deklaravimo sistemą sudės į logikos rėmus.
Anot A. Bertašiaus, pats e. važtaraščių deklaravimas nėra problema. Juos įmonės nesunkiai gali pateikti bet kokiu formatu. Netgi yra gerai, kad įmonėms leidžiama atsisakyti popierinio važtaraščio. Problema yra prievartinis deklaravimas dar prieš pajudant kroviniui ir kišimasis į įmonės veiklos procesą. Pavyzdžiui, į tą pačią mokesčių deklaravimo sistemą pateikti sąskaitas faktūras reikia tik mėnesio gale. Taip turėtų būti ir su važtaraščiais.
„Kol kas visi tyli - ir pramoninkai, ir gamintojai, tačiau niekas neįsivaizduoja, kas atsitiks, kai sistema nuo Naujųjų metų pradės veikti praktiškai ir klaidos nebus toleruojamos", - sako A. Bertašius.
E. Daukantas teigia, kad apskritai yra nesuprantama, kodėl e. važtaraščių deklaravimo sistemą kuria mokesčių inspekcija, o ne tos institucijos, kurios tą turi daryti. Susisiekimo ministerija, kurios kompetencijoje yra kelių transportas, į šį projektą net nebuvo įtraukta. Jie laikosi atokiai ir visiškai į šį projektą nesikiša.
„Mokesčių inspekcija tapo buvusios Vyriausybės „įkaitais", skubant įsisavinti ES paramą. Jie buvo įsprausti į kampą ir turėjo šią sistemą padaryti, nors neturėjo nei pakankamai žinių, kaip veikia logistikos verslas, nei laiko. Mokesčių specialistui staiga prireikė suprasti visai kitą - transporto sferą - per labai trumpą laiką ir suformuluoti užduotį programuotojams, ką jie turi pagaminti. Transporto versle yra tokia didelė įvairovė ryšių, kad juos surašyti į vieną algoritmą yra per daug sudėtinga. Sąskaitų faktūrų deklaravimą jie padarė gerai, nes VMI tą supranta, tai yra jų sfera", - sako E. Daukantas.
Lapkričio 8 d. VMI pateiktais duomenimis, i.VAZ posistemyje važtaraščių duomenis buvo pateikę apie 7 tūkst. unikalių mokesčių mokėtojų, kuriems galioja prievolė pateikti išrašomų važtaraščių duomenis. Iš viso jie pateikė 1,3 mln. važtaraščių.
Tvirtina, kad su visais konsultavosi
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas komentare DELFi tvirtino, kad kuriant i.VAZ posistemį aktyviai dalyvavo šalies įmonės, tarp kurių buvo bendrovių „Rhenus Svoris“ bei „Schenker“ atstovai.
„Taip pat VMI aktyviai bendradarbiavo ir su verslo asociacijų atstovais, tarp jų ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, transporto ir logistikos sektorių atstovaujančiomis asociacijomis (pvz., asociacija „Lineka“) bei kt. Priimta važtaraščių duomenų teikimo tvarka yra bendras šio darbo rezultatas. Norime akcentuoti, jog darbo grupėje nesulaukta pastabų, jog sistemos modelis prieštarauja verslo logikai, daugiausiai diskutuota dėl techninių duomenų perdavimo aspektų. Galiausiai, panašios sistemos veikia ir kitose šalyse, tad ar Lietuvoje verslo logika yra kažkuo kitokia?“, - komentare DELFI tvirtino jis.
Pasak A. Klerausko, vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų krovinių gabenimo sektoriuje – realizacinių pajamų slėpimas, kai nesulaukus patikrų kelyje, kelių transportu gabenamo krovinio važtaraštis yra tiesiog sunaikinamas ir įvykusi ūkinė operacija niekur nefigūruoja.
„Važtaraščių duomenų pateikimas į i.VAZ prieš išgabenant krovinį, buvo esminis koncepcinis sprendimas siekiant užkardyti šį pažeidimą, leidžiantis nesunaikinamais e. važtaraščiais užfiksuoti ūkinės operacijos faktą. Pažymėtina, kad prieš išgabenant krovinį važtaraščių duomenis i.VAZ posistemį mokesčių mokėtojai gali pateikti per 7 dienas iki važtaraštyje nurodytos krovinio išgabenimo datos ir laiko.
Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad VMI nuo pat pradžių akcentavo, jog dėl naujosios sistemos verslo procesai neturėtų būti stabdomi. Krovinių pervežimo VMI neriboja ir nereguliuoja. Yra reikalavimas pateikti važtaraščio duomenis, bet tai nėra tapatu leidimui. Važtaraštis ir reikalavimas jį turėti gabenant krovinį nėra naujas reikalavimas, o jo naudojimo atvejai jau seniai apibrėžti kelių transporto kodekse. Turime pavyzdingų įmonių, kurios nelaukdamos paskutinės minutės sugebėjo reaguoti į situaciją ir pritaikė savo sistemas automatiniam duomenų teikimui. Beje, pranešime minimos įmonės buvo vienos iš pagrindinių sistemos testuotojų“, - tvirtino jis.
Pasak VMI viršininko pavaduotojo, mokesčių administratorius yra ne kartą akcentavęs, jog jeigu mokesčių mokėtojų ir VMI netenkins sistemos greita veika ar kiti procesai, bus ieškoma sprendimų kylančioms problemoms spręsti.
„Tai šiuo metu ir yra daroma, VMI ir toliau vertina mokesčių mokėtojų pateikiamas pastabas dėl naudojimosi sistema, taip pat bendrauja su verslo atstovų – ekspertų darbo grupe, atsižvelgiant į praktikų pateikiamus pastebėjimus, sistema yra tobulinama. Tam VMI ir numatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kylantys probleminiai aspektai yra sprendžiami, o mokesčių mokėtojams nėra taikomos jokios sankcijos, o prioritetas skiriamas švietimui ir konsultavimui“, - komentavo A. Klerauskas.