Daugiau nei 20 metų verslo konsultavimo patirtį turintis investuotojas savo įžvalgomis apie galimybes Lietuvoje dalinsis per rugsėjį Vilniuje vykstančią tarptautinę inovacijų konferenciją „Innovation Drift“.
- Kokią nuomonę esate susidaręs apie Lietuvą?
- Galimybės gaminti Lietuvoje yra labai geros, bet skeptiškai vertinu Lietuvą kaip rinką. Taigi, jei jūs pradedate verslą ir norite patikrinti savo idėją, manau, yra labai pavojinga tikrinti tik Lietuvoje, ar konkrečiai prekei yra poreikis, ar ji būtų perkama.
- Lietuvoje esate įkūręs beržo sulą gaminančią žemės ūkio bendrovę „Birchstream“, tai yra pakankamai naujoviška verslo idėja. Kodėl pasirinkote Lietuvą?
- Lietuvoje noriu gaminti beržo sulą, tačiau šios prekės rinka yra globali. Daugelyje verslų, kur esu investuotoju, prekes norėčiau išbandyti labiau subrendusiose rinkose, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar kur kitur, nors gaminį ar programinę įrangą norėčiau kurti Lietuvoje.
- Ar matote priežasčių, kodėl Lietuvos rinka nėra tinkama naujoms prekėms ar paslaugoms?
- Didžiosios įmonės iš tiesų Lietuvoje turi padalinių, bet visi sprendimai, ar pirkti naujų prekių, paslaugų, programinės įrangos ir panašiai yra priimami ten, kur yra įmonės centrinė būstinė. Taigi, jei norite verslui parduoti naują produktą ar sprendimą, dažniausiai ne filialai priima sprendimus. Lietuvoje yra sudėtinga patikrinti, ar konkreti idėja veikia.
- Jūsų investicijų bendrovė yra pasirinkusi ne vieną projektą, kurį plėtoja: kaip nauji verslai atspindi vartotojų elgesio pokyčius?
- Viena vertus pastebime, kad programinė įranga tampa svarbia daugybės verslo funkcijų dalimi, kartu tai padidina įmonės produktyvumą ir leidžia žmonėms lengviau bendrauti ir daugybę dalykų daryti savarankiškai.
- Ar Lietuva jums kaip investuotojui yra patraukli dėl vieno sparčiausių ekonomikos augimų euro zonoje?
- Auganti ekonomika pritraukia daugiau įdomių verslų, tad vertinant gyvenimo Lietuvoje perspektyvą, augimas yra naudingas. Bet veikiausiai augimą lėmė Lietuvos gamybinis patrauklumas - daugybė paslaugų palaikymo biurų yra steigiama Lietuvoje ir tai, manau, lemia augimą.
Aš Lietuvoje esu ne dėl to, kad šalies ekonomika auga, o dėl to, kad Lietuvoje žmonės turi įgūdžių, kurių mano verslui reikia. Pavyzdžiui, Lietuvoje žmonės yra darbštūs, skaičiuoju, kad per savaitę Lietuvoje dirbama 7-8 valandas daugiau nei Danijoje. Be to, Lietuvoje darbuotojai yra gerai išsilavinę, turi inžinerinių įgūdžių.
- Ar jūs gyvenate Danijoje?
- Pusę laiko gyvenu Danijoje, pusę – Lietuvoje. Į Lietuvą pirmą kartą atvykau 1992 m. ir pastaruosius 22-ejus metus šioje šalyje praleidžiu beveik pusę viso savo laiko.
- Kodėl atvykote į Lietuvą?
- Tuo metu dirbau verslo konsultavimo ir audito bendrovėje, ir pasirinkau dirbti su projektu, kuris vyko Lietuvoje. Šis projektas išsiplėtė, tad galiausiai pasilikau ilgiau nei tikėjausi. Dirbau su didžiosiomis gamyklomis, kurios buvo Sovietų Sąjungos gamybos tinklo dalimi, pavyzdžiui, „Vilniaus Vingis“, cukraus fabrikas, Marijampolės pieno konservai ir kiti. Pamenu, buvo liūdna matyti, kad šie verslai ilgai nemodernizuoti, o kai kurie procesai - beviltiški.
Pamenu, kaip nustebau, kai atskridęs į Vilnių ir važiuodamas iš oro uosto pamačiau ženklą, rodantį, kad iki Minsko yra kiek toliau nei 150 km. Mano pasaulyje Minskas buvo už tūkstančio kilometrų. Kai gyvenau Danijoje, niekada negalvojau, kaip arti yra tuometinė Sovietų Sąjunga.
- Ko pasigendate Lietuvoje?
- Lietuvoje stinga kelių verslininkų kartų, sovietų okupacija padarė esminės žalos žmonių verslumui. Pavyzdžiui, kai augau, tėvai buvo sukūrę nedidelį verslą ir mačiau, kaip verslas veikia, galėjau praktikuotis dirbtuvėse, klientams nuvežti sąskaitas.
Užaugau matydamas, kad yra ir toks gyvenimo būdas. Tačiau mano amžiaus Lietuvos gyventojai dažniausiai tokios patirties neturi. Esu pastebėjęs, kad Lietuvoje sėkmingi žmonės užaugo šeimose, kur tėvai turėjo akademinių žinių, tačiau paprastai jie dirbo ne savo, o valstybinėms įmonėms.
Veikiausiai dėl to Lietuvoje sėkmingai organizuojama gamyba. Antra vertus, matau, kad jaunoji karta yra aktyvesnė ir jau kuria savo verslus. Veiklūs studentai, kurie pirmiausia verslą simuliuoja, žaidžia, bet pamatę galimybės ir imasi jas įgyvendinti. Kitas kelias - verslą pradėti tuomet, kai žmonės netenka darbo ir nusprendžia išbandyti kitą veiklos sritį.
- Ar būdamas investuotoju nebijote rizikų?
- Norėjau aktyviai dalyvauti verslų kūrimo ir plėtros procesuose ir nesu turtingas, palyginti su kitais investuotojais, todėl dirbu su ankstyvoje fazėje esančiais verslais ir aktyviai dalyvauju juos plėtojant. Manau, kad rizika yra būtina, jei norite daryti imtis naujos veiklos ir ji man patinka. Lietuvoje esu pastebėjęs ne vieną jauną ir veržlų žmogų, kurie taip pat nebijo prisiimti rizikos ir tai džiugina.
- Dėkoju jums už pokalbį.