Palangiškiams niekuomet nebūna gerai

Netoli Palangos įsikūrusios poilsiavietės šeimininkė Modesta prisipažino, kad jai žinomas šis kurorto verslininkų bruožas: „Tiesa, kad palangiškiai skundžiasi nuolat. Toks jau jų bruožas. Net ir šiemet, anot jų, buvo pati prasčiausia vasara. „Šūdina vasara“, - taip jie ir sako. Vietiniai palangiškiai, jei jų klausia, kokia buvo vasara, visuomet atsako: „Šūdina“. Kad būtų kitaip, reikia saulės ir šilumos. Šiemet netrūko nei vieno, nei kito“.

Tarp Palangos ir Šventosios netoli jūros įsikūrusioje Modestos vadovaujamoje poilsiavietėje nakvynė siūloma dailiuose nameliuose su visais patogumais. Kieme yra ir daug vietos pasistatyti palapinėms.

Verslininkė džiaugiasi, kad jai klientų netrūksta net ir lyjant. „Kas nori jūros, kam atostogos, tie pas mus ir važiuoja. Šiemet svečių nepritrūkome nė vieną mėnesį. Paprastai daugiausiai jų atvažiuoja liepą rugpjūtį, tačiau šiemet birželis buvo karštas, tai netrūko klientų birželį. Šiaip mokslo metai trunka ilgiau, tai iki Joninių būna skysta, tačiau tereikia kelių karštų dienų, tai viskas pasikeičia“, - DELFI pasakojo Modesta.

Ji pastebėjo, kad poilsį jos stovyklavietėje renkasi šeimos su vaikais. „Jokių linksmybių, jokių vakarėlių. 95 proc. mūsų klientų – lietuviai. Absoliuti dauguma atvažiuoja iš Vilniaus ir Kauno. Būna ir iš kitų miestelių. Pasitaiko ir tokių keistuolių, kurie iš Klaipėdos, nuosavame name gyvenančių, atvažiuoja. Šašlykų pasikepti“, - juokiasi palangiškė, kurios stovyklavietėje namelius galima išsinuomoti nuo 30 iki 60 eurų už parą.

Jos stovyklavietė viena iš gražesnių šioje vietoje. Nes galimybe pasipelnyti iš poilsiautojų naudojasi kiekvienas sklypą ar sodybą turintis palangiškis. Kai kurie jų aptveria savo pievelę, kampe pastato išvietę, prijungia vandens šlangą ir štai tau kempingas. Išradingesni prisiperka gyvenamųjų priekabų, iki jų atveda elektrą, vandentiekį, įrengia terasėles ir jau nuomoja, kaip namelius. Turtingesni pastato visiškai įrengtus mažus namelius su autonomiškais sanitariniais mazgais ir net bevieliu interneto ryšiu. Akivaizdu, kad jei yra tokia pasiūla, tai paklausa išties milžiniška.

O kainos – labai įvairios. Nuo 4,5 euro už vietą palapinei iki...

Tereikia saulės

Įdomu tai, kad kiekvieną kempingą yra pamėgę vis kitos šalies poilsiautojai. Vokiečiai renkasi Nidą, lietuviai traukia į Palangą ir Karklę, o olandai atrado Dreverną.

Parnidžio kopos papėdėje įsikūręs Nidos kempingas nuo seno garsėja savo komfortu ir šiuolaikiškomis paslaugomis. Ne veltui išrankūs vokiečiai yra pagrindiniai šios poilsiavietės klientai.

Nidos kempingo administratorė Žaneta bendraudama su DELFI sakė, kad jos atstovaujamai įstaigai šią vasarą taip pat sekėsi puikiai. „Galbūt sėkmę lėmė tai, kad anksčiau pradėjome sezoną – balandžio mėnesį. Tada pas mus ėmė važiuoti pirmieji užsieniečiai. Aišku, tam turėjo įtakos nuostabūs orai, kurie šiemet įsivyravo itin anksti“, - pastebėjo Žaneta.

Atostogos pajūryje
Ji sutiko su teiginiu, kad užsieniečiams orai nėra pati svarbiausia aplinkybė, verčianti juos atvykti į kurią nors šalį. Nes jie savo keliones susiplanuoja iš anksto. „Sutinku, kad orai jiems neturi įtakos atvažiuoti. Tačiau turi įtakos tam, ar jie pasiliks dar vienai nakčiai. Nes jeigu lyja, jie pernakvoja ir ryte važiuoja toliau. Tačiau jei šviečia saulė, tai 98 proc. mūsų svečių pasilieka ir antrai nakčiai. Didžiąją dalį mūsų klientų – apie 50-60 proc. – sudaro vokiečiai. Lietuviai poilsį pas mus renkasi liepos rugpjūčio mėnesiais, paprastai savaitgaliais“, - atviravo neringiškė.

Nidos kempinge vasarotojai gali rasti vietos kemperiui (apie 20 eurų) ar tik palapinei (nuo 4 eurų).

Žaneta prisipažino, kad liepos pradžioje, kai orai subjuro, kempinge klientų taip pat sumažėjo. Paskui vėl viskas grįžo į vėžes ir verslas toliau klestėjo.

„Svarbu, kad būtų saulėta. Aišku, kai lyja, tie vokiečiai vis tiek atvažiuoja. Tačiau atvažiuoja, apžiūri svarbiausias vietas, kaip sakau „užsideda pliusą“, ir važiuoja toliau. Aš irgi, jeigu lytų, maučiau kitur“, - juokėsi Žaneta.

Pailsėti ir pramogauti

Palangos kempingas ypatingas tuo, kad jame nakvynę gali rasti ir ekonomiškesnės, ir - komfortiškesnės nakvynės ieškantys vasarotojai. Čia galima ir palapinę pastatyti, ir su kemperiu atvažiuoti, arba pernakvoti traukinio vagone įrengtame hostelyje, arba išsinuomoti patogų namelį visai šeimai.

Palangos kempingo direktorius Edgaras Skardžius tvirtina, kad šią vasarą kempingo užimtumas siekė apie 70 procentų. Vasarotojai nakvynę kempinge rinkosi netolygiai, nes reagavo tiek į orus, tiek į kurorte vykstančius renginius.

„Atvažiuoja pas mus ir pailsėti, ir į aplinkiniuose miestuose vykstančius renginius. Jei kas nors vyksta Palangoje ar Klaipėdoje, tai ir mes turime svečių. Įdomu ir tai, kai vyko kažkoks festivalis Liepojoje, tai kai kuri jo dalyviai rinkosi nakvynę pas mus, nes aplinkiniuose kempinguose nebuvo vietos. Reikia pabrėžti, kad mes ir dirbame, ir kartu plečiamės. Šiuo metu jau esame įgyvendinę 90 proc. kempingo plėtros plano“, - DELFI pasakojo Palangos kempingo vadovas.

Atostogos pajūryje
Dreverną pamėgo olandai

Drevernoje veikianti poilsiavietė iš panašių pamario ir pajūrio įstaigų išsiskiria tiek savo vieta, tiek teikiamų paslaugų gausa. Ji įsikūrusi ant Kuršių marių kranto, nakvynę čia galima užsisakyti ir nameliuose (70 eurų), ir atskiruose kambariuose, ar tiesiog palapinėje (4 eurai) arba džemperyje (14 eurų). Be to, iš Drevernos kasdien į Kuršių neriją plaukia keltas, kuriuo per marias galima persiplukdyti ir dviračius.

Drevernos uostą valančios bendrovės turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė pasakojo, kad diduma šio trečią vasarą veikiančio kempingo klientų yra ne buriuotojai ar jėgos aitvarų entuziastai, o šeimos su vaikais.

„Aišku, yra ir kaituotojų, tačiau daugiausiai atvyksta šeimų. Pastebėjome, kad šį birželį turėjome mažiau svečių. Manome, kad tai lėmė pailgėję mokslo metai. Labai daug kas priklauso nuo vaikų. Artėjant rugsėjo pirmąjai taip pat atvykstančiųjų sumažėja. Aišku, atvyksta ekskursijos, tačiau jos neatsveria tos netekties, kuri atsirado pailgėjusių mokslo metų“, - kalbėjo L. Juknienė.

„Mums kiekvieni metai yra geresni už ankstesniuosius. Nes apie mus vis labiau sužino, vis geriau vertina. Labai pasiteisino rekreacinė zona su baseinu. Svečiai jame maudosi ir labai patenkinti. Šią žiemą dar pasiūlysime dvi pirtis – suomišką ir turkišką. Šiemet pasiūlėme dar vieną apgyvendinimo rūšį – modulinius kambarius konteineriuose „Avilys“. Juose yra po tris lovas, o dušai ir tualetai – bendri. Vienas kambarys trims kainuoja 45 eurus“, - pasakojo dreverniškė.

Anot jos, turistų su palapinėmis ir kemperiais kasmet atvažiuoja vis daugiau. Įdomu tai, kad pagrindiniai kemperiais į Dreverną atvažiuojantieji klientai yra olandai ir prancūzai. „Olandai, tai sužinoję, labai nustebo. Vokiečiai tėra trečioje vietoje. O į poilsio namelius daugiausiai atvyksta lietuvių šeimos. Antroje vietoje – latviai. Esame įrengę ir vaikų žaidimų aikšteles. Siūlome iš Drevernos nuplaukti į Juodkrantę. Paprastai keltas „Benas“ per Kuršių marias plaukia keturis kartus, bet praėjusius savaitgalius dėl klientų gausos darėme net 12 reisų, perkėlėme net 600 keleivių. Kelionė į vieną pusę suaugusiajam kainuoja 5 eurus“, - sėkminga vasara džiaugėsi L. Juknienė.

Trečius metus veikianti poilsiavietė kasmet plečiasi. 2017 m. joje buvo 12 poilsiui skirtų namelių, 2018 m. – jų padaugėjo iki 18, praėjusią žiemą buvo įrengta rekreacinė zona, kurioje yra dar 12 namelių, baseinas su šildomu vandeniu, dveji teniso kortai ir paplūdimio tinklinio aikštelės, taip pat ir krepšinio aikštelė. Naudojimasis išvardinta infrastruktūra įskaičiuotas į kainą ir poilsiautojams papildomai nekainuoja.

Vasara buvo gera

Sename žvejų kaime Karklėje įsikūrusio kempingo šeimininkas Linas Bytautas DELFI sakė, kad šiuo metu (bendravome trečiadienį, kai visą lietų skalbė lietus) kempinge buvo dvi palapinės. „Tačiau aš nesiskundžiu. Vasara tikrai buvo gera. Skundžiasi ir dejuoja tie, kurie dirbti tingi. Birželis, pagal gautas pajams, šiemet buvo geresnis nei ankstesniais metais, liepa – prastesnė, rugpjūtis – toks, kaip ir visuomet, gal net šiek tiek geresnis. Rugpjūtį labai daug svečių atvyko į Karklės muzikos festivalį. Šis renginys turi teigiamos įtakos mūsų veiklai“, - pasakojo L. Bytautas.

Jis prisipažino, kad didžiąją dalį klientų, apie 60 proc., sudaro į pajūrį atvažiavę lietuviai, o kiti – užsieniečiai. „Paprastai užsieniečiai atvažiuoja iš aplinkinių šalių. Iš tolimesnių vos vienas kitas. Šiemet buvo atvažiavę du kemperiai iš Italijos, buvo ir rumunų, kurie nakvojo palapinėje. Atvažiuoja ir rusų. Nedaug, bet stabiliai. Šie nakvynę renkasi kempinge esančiuose nameliuose, su kemperiais nėra buvę“, - prisiminė kempingo šeimininkas.

Brangiausias kambarys šiame kempinge sezono metu šeimai kainuoja 55 eurus, o vieta kemperiui – 15 eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (160)